Grammatische Kernbereiche, deren Rekonstruktion und deren Relevanz für historisch belegte Sprachstufen des Baltischen und Slavischen

LTStraipsnyje pateikiama kritinė garsių teorinių požiūrių į priešistorinę pamatinės morfosintaksės baltų ir slavų kalbose raidą apžvalga. Turint tikslą palyginti taip pat aptariami ryšiai tarp posesyvinių "be" ir "have" konstrukcijų. Metodologinė praktika rekonstruojant ir aiškinant diachroninę senųjų baltų ir slavų kalbų raidą vertinama kritiškai, pirmiausia todėl, kad ji laikosi dirbtinių požiūrių neįvertindama kalbų kontaktų ir tipologinio akivaizdumo. Straipsnyje teigiama, kad adekvati teorija, aiškinanti gramatikos pakitimus, turėtų stengtis būti tikslesnė atsižvelgdama į sąlygišką "sluoksnių" chronologiją ir jų galimas sankirtas per ilgą diachroninės raidos laikotarpį. Tai apima ir kartu vykstančio gramatinio kodavimo galimybę. Kontaktuojančių kalbų vartotojai gali būti šių sykiu veikiančių mechanizmų funkcinio pasiskirstymo priežastis tiek, kad vienas iš šitų mechanizmų taptų dominuojantis, pritaikantis savo kalbai formos ir funkcijos pasiskirstymą.Reikšminiai žodžiai: Morfosintaksė; Baltų kalbos; Slavų kalbos; Diatezė; Istorinė lyginamoji kalbotyra; Morfologija; Morphosyntax; Baltic; Slavic; Diathesis; Historical comparative linguistics; Morphology.

ENThe paper offers a critical account of prominent theoretical approaches to prehistorical developments of basic morphosyntax in Baltic and Slavic: voice, alignment and aspectuality. For comparative reasons the relation between possessive BE- and HAVE-constructions is discussed as well. The methodological practice in reconstructing and explaining the diachronic evolution of ancient Baltic and Slavic is assessed critically, first of all because it has abided by 'in vitro'-approaches without an account of language contact and typological evidence. It is argued that an adequate theory of grammatical change would further have to try to be more accurate with respect to the relative chronology of 'layers' of coding techniques and their possible intersections during long periods of diachronic development. This includes the possibility of the cooccurrence of grammatical coding. As for this issue, speakers of contact languages could trigger the functional repartition of such cooccurrent devices to such a degree that one of these devices would become predominant, fitting their own language's form function distribution. [From the publication]