Dėl vienos XVII a. lietuvių asmenvardžių priesagos

LTStraipsnio tikslas - įvertinti XVII a. asmenvardžių priesagą -uitis ir įvesti ją į šio laikotarpio asmenvardžių darybos afiksų kontekstą. Turint omenyje XVII a. Gruzdžių parapijos šaltinyje funkcionavusių patronimų, sudarytų su priesaga - uitis, dažnumą ir įvairovę, galima kelti klausimą, kodėl tiek mažai dabartinių pavardžių turi šią priesagą. Tai nesunkiai paaiškinama patroniminių priesagų numetimo reiškiniu. Jo esmė yra tokia: patronimai, virsdami pavardėmis, arba pavardės, atsiradusios iš patronimų, dažnai netekdavo patroniminių priesagų. Tai, kad dauguma XVII a. Gruzdžių parapijoje vartotų patronimų ar iš jų kilusių pavardžių neteko patroniminių priesagų, akivaizdžiausiai liudija XVIII šimtmečio (1699-1773 m.) tos pačios bažnyčios jungtuvių metrikų registracijos knygos antroponimiją (šaltinis taip pat saugomas bažnyčios archyve). Iš apie 1500 vyrų dvinario įvardijimo antrųjų asmenvardžių tik apie 8 proc. turi lietuvišką patronimine priesagą -aitis ir apie 1 proc. - priesagą -uitis (XVII a. šių asmenvardžių buvo 30 ir 20,5 proc). Pastebimai padaugėję asmenvardžių be patroniminių priesagų -jie sudaro apie 67 proc. visų dvinario įvardijimo antrųjų narių (XVII a. jų buvo apie 30 proc). Manytina, kad priesaga -uitis ypač intensyviai galėjo būti numetama ir todėl, kad buvo tam tikras regionalizmas, t. y. tik kai kuriose Lietuvos vietose funkcionavusių patronimų darybos afiksas. Tai, kas pasakyta apie patroniminių priesagų numetimą, yra dar vienas argumentas, leidžiantis XVII a. Gruzdžių parapijoje ir kitur vartotą asmenvardžių priesagą -uitis vadinti patronimine.Reikšminiai žodžiai: Priesaga -uitis; Lietuvių asmenvardžiai; Lietuvių pavardžių formavimasis; Istoriniai šaltiniai; The suffix -uitis; Lithuanian personal names; The formation of Lithuanian surnames; The historical sources.

ENThe article deals with the suffix -uitis, attested in 17th century Lithuanian personal names. There is already a certain amount of research into the formation of Lithuanian surnames and the personal names from which they derive. In the historical sources investigated until now, the suffix -uitis was either not found, or it was rare. Its frequency in the 17th century church registers of the Gruzdžiai parish, where it is used to derive as much as 20,5% of all surnames, is therefore a striking fact. The forms were recorded between 1619 and 1690 in the register of ecclesiastical marriages. On the basis of a comparison with what is known about patronymical formations in the period involved, we can conclude that the suffix -uitis was patronymical. The peculiarities of the formation of personal names in the newly investigated source documents also point to this conclusion. The suffix -uitis can thus be added to the stock of attested 17th century patronymical suffixes. [From the publication]