Dėl lietuvių kalbos priesaginių denominatyvinių veiksmažodžių semantikos

LTStraipsnio tikslas yra pasiūlyti preliminarią sintaksinę-semantinę vardažodinių lietuvių kalbos veiksmažodžių klasifikaciją. Nesistengiama pateikti gausios naujos medžiagos ir dažniausiai remiamasi jau esamais mokslinėje apyvartoje pavyzdžiais. Taip siekiama parodyti, kuo skiriasi ir kuo panašūs ankstesni ir čia siūlomi sprendimai. Straipsnio pradžioje denominatyviniai veiksmažodžiai (DV)' interpretuojami kaip suglaustos predikatinės konstrukcijos, analizuojami galimi požymių predikacijos tipai, vėliau pereinama prie sintaksinių-semantinių funkcijų analizės. Klasifikuojant denominatyvinius lietuvių kalbos veiksmažodžius tikslinga taikyti trejopos predikacijos ir sintaksinius-semantinius kriterijus. Trejopos predikacijos sistemą sudaro bazinė esyvinė predikacija (požymis turimas), iš jos išvedama inchoatyvinė (požymis įgyjamas), iš pastarosios - kauzatyvinė (požymis suteikiamas). Denominatyviniais veiksmažodžiais predikuojami požymiai arba jų kompleksai žymimi jų pamatinių vardažodžių. Sintaksiniai-semantiniai požymiai nustatomi atsižvelgiant į pamatinio žodžio funkcijas darybinėse parafrazėse. Abstrakčiausią sintaksinių vaidmenų pakopą denominatyvinių veiksmažodžių klasifikacijoje sudaro predikatyvų, subjektų, objektų ir aplinkybių funkcijos. Subjektiniai denominatyviniai veiksmažodžiai turi semantinius procesantų ir rezultatų potipius. Objektiniai denominatyviniai veiksmažodžiai turi keturis tiesioginiais ir netiesioginiais objektais reiškiamus semantinius potipius: rezultatų, turinių (kontentų), priklausinių (posesumų) ir įrankių (instrumentų). Aplinkybiniai denominatyviniai veiksmažodžiai turi du potipius: erdvės ir laiko.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių kalbos daiktavardiniai ir būdvardiniai veiksmažodžiai; Požymių predikacijos tipai (nekintami; Kintami ir kauzuojami); Sintaksiniai ir semantiniai ypatumai; Lithuanian dénommai and deadjectival verbs; A model of three-mode predication (essive; Inchoative and causative); Syntactic and semantic features.

ENThe objective of the article is to offer a preliminary syntactic-semantic classification of Lithuanian nominal verbs. The author does not attempt providing new material; the article is based on already existing scientific models. This is to show the difference and the similarity of previous and present solutions. In the beginning of the article, denominative verbs (DV) are treated as compressed predicate structures; the author analyses the possible signs of predicate types, and then examines the syntactic-semantic functions. Classifying denominative Lithuanian verbs, the application of triple predicate and syntactic-semantic criteria are reasonable. Triple predicate system consists of the basic essive predicate (feature exists), inchoative predicate derived the latter (feature acquired), and causative predicate derived from inchoative one (feature delivered). Features or their sets predicated by denominative verbs are identified by their reference nominals. Syntactic-semantic features are determined according to the functions of the basic word in compositional paraphrases. The most abstract stage of syntactic roles in classification of denominative verbs consists of predicative, subjective, objective, and circumstantive functions. Subjective denominative verbs have semantic processing and results subtypes. Objective denominative verbs have four semantic subtypes expressed by direct and indirect objects: results, content, attachments, and tools (instruments). Circumstantive denominative verbs have two subtypes: space and time.