Liaudiški augalų pavadinimai, siejami su augalo gydomosiomis savybėmis

LTVaizdingų liaudiškų augalų vardų gyvojoje kalboje vartojama tūkstančiai. Didžiąją dalį šnektose vartojamų fitonimų sudaro pavadinimai pagal augalo išorinius požymius. Daugiausia darinių sudaryta su žodžiais kraujas, nosis, širdis, kaulas. Ypač produktyvūs veiksmažodiniai dariniai. Dūrinių grupėje vyrauja dūriniai iš dviejų daiktavardžių, taip pat populiarūs dūriniai iš veiksmažodžio ir daiktavardžio, iš daiktavardžio ir veiksmažodžio. Antruoju veiksmažodinių dūrinių sandu dažniausiai eina šie veiksmažodžiai: gydyti, globoti, traukti, gelbėti, sopėti, stabdyti, vilkti. Pastoviaisiais žodžių junginiais reiškiamų pavadinimų grupėje vyrauja vardai, kurių pagrindiniu dėmeniu eina daiktavardžiai žole, žolės, žolelė, žolikės. Kartais pagrindinis dėmuo nurodo ir konkretų augalą, pvz., drugio dobilas, gumbo mėtra. Retesniais atvejais pagrindinis dėmuo nurodo konkrečią augalo dalį (pvz., trauko lapas), vietą ar būtybę, kurios gydymui vartojamas augalas. Tokie daiktavardiniai junginiai su kilmininku reiškia nusakomuosius santykius: kilmininkas apibūdina pagrindiniu daiktavardžiu žymimą augalą, nurodo, kuriam organui ar ligai jis tinka gydyti.Lietuvių kalboje apie 20 žmogaus kūno organų ir skysčių vardų gali eiti fitonimų šaknimis. Augalų pavadinimai sudaromi su visais gyvybiškai svarbiausiais organais (kraujas, širdis, kaulas, pūslė ir pan.). Su mažesniais kūno organais (nagai, oda, smegenys, nervai) ir su galūnėmis (koja, ranka, pirštas) fitonimų nelinkstama sudaryti.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių kalbos augalų pavadinimai; Dabartinės lietuvių kalbos tarmės; Lithuanian phytonyms (plant names); The modern Lithuanian dialects.

ENThe article deals with Lithuanian phytonyms (plant names) based on the healing properties attributed to the plants concerned. The material is taken both from writings and from the living dialects. The plant names discussed in this article contain (a) names of organs and fluids of the human body, (b) names of diseases which the plants in question are assumed to cure and (c) words referring to symptoms of such diseases. Plant names of this type are still widely used in the modern Lithuanian dialects, but their areal scope is usually narrow. [From the publication]