LT1924 m. Paryžiuje Lietuva ir Santarvės valstybės sudarė konvenciją, kuria. Lietuva įsipareigojo suteikti Klaipėdos kraštui autonomiją. Krašto autonomijos statusas buvo nustatytas konvencijoje ir Klaipėdos krašto statute, kurie teisininkų vertinti nevienareikšmiai. Nuomonių skirtumai tarp Klaipėdos krašto konvencijos signatarių atsirado įgyvendinant autonomijos nuostatas praktikoje. Klaipėdos krašto teisinės padėties, Statuto ir konvencijos, cesijos raidos klausimais rašė vokiečių tarptautinės ir konstitucinės teisės tyrinėtojai A.Rogge, J.Wallat A.Hesse ir kiti. Ši tema plačiai nagrinėta ir Lietuvos teisininkų T.Petkevičiaus, D.Krivicko, J.Robinzono. Klaipėdos krašto konvencijai nemažai dėmesio skyrė ir M.Romeris. Šį klausimą palietė savo dvitomyje “Valstybė”, “Lietuvos konstitucinės teisės paskaitose”, taip pat publikavo keletą mokslinių straipsnių. Kita svarbi aplinkybė, siejanti M.Romerį su šia problema, yra ta, kad 1932 m. jis buvo Lietuvos ad hoc teisėjas Lietuvos ir Santarvės valstybių byloje Nuolatiniame Tarptautiniame Teisingumo Teisme dėl Klaipėdos krašto konvencijos ir Statuto aiškinimo. Tikėtina, kad M.Romerio, kaip Lietuvos konstitucinės teisės žinovo, patirtis iš tiesų pasitarnavo aiškinant Statuto nuostatas Teisme. 1933m. M.Romeris “Vaire” paskelbė straipsnį, kuriame kritiškai vertino Teismo sprendimo pagrindinius nuostatus ir argumentus. Straipsnyje kaip tik ir siekiama apžvelgti ir panagrinėti M.Romerio išsakytas mintis apie Klaipėdos krašto autonomiją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Klaipėdos krašto autonomija; Klaipėdos krašto konvencija ir Statutas; Lietuvos suvenerių teisių garantijos priemonės.
ENIn 1924, in Paris, Lithuania and Union countries made a convention according to which Lithuania pledged to grant Klaipėda County autonomy. The autonomy status was established at the Convention and in the Statute of Klaipėda County. The difference of opinion among the signatories of the Klaipėda County Convention emerged when the provisions of the autonomy were put to practice. The German researchers of international and constitutional law ‒ A. Rogge, J. Wallat A. Hesse, and others ‒ wrote about the legal status of the Klaipėda County, its Statute, and the Convention. This topic was widely analyzed by Lithuanian lawyers T. Petkevičius, D. Krivickas, J. Robinzonas. Mykolas Romeris touched upon this subject in his two volume book The State and The Lectures on Lithuanian Constitutional Law; he also published several scientific articles. Another important circumstance binding Romeris to this problem is the fact that in 1932 he was Lithuania's ad hoc lawyer in the case of Lithuania and the Union countries in the Permanent International Court of Justice on the clarification of the Klaipėda County Convention and the Statute. Presumably, Romeris' experience as a pundit in the Lithuanian constitutional law indeed contributed to the interpretation of the provisions of the Statute in the Court. In 1933, Romeris published an article in Vairas, in which he gave critical evaluation of the main provisions and arguments of the Court's decision. The aim of the article is to review and research the thoughts expressed by Romeris in relation to the autonomy of Klaipeda County.