LTStraipsnyje aptariamas prijungiamųjų ryšių klasifikavimas lietuvių kalbotyroje. Valdymas ir šliejimas lietuvių kalbos sintaksėje skiriami vadovaujantis skirtingais kriterijais. Vienur jie atskiriami pagal junginio priklausomojo dėmens formaliuosius rodiklius, kitur šiuos ryšių būdus siekiama skirti pagal tai, ar pagrindinis dėmuo reikalauja, ar nereikalauja tam tikro papildymo, kartu atsižvelgiant į priklausomojo dėmens formą. Ryšių skirstymas pagal priklausomojo dėmens formą yra labiau morfologinis nei sintaksinis, todėl siūloma ryšius klasifikuoti pagal sintaksinį kriterijų - ar priklausomasis dėmuo prie pagrindinio jungiasi jo reikalaujamas, ar nereikalaujamas. Straipsnyje siūloma skiriant valdymą ir šliejimą nuo formaliojo kriterijaus atsiriboti. Valdymas apibrėžiamas kaip ryšys, kai priklausomasis dėmuo prisijungia prie pagrindinio jo reikalaujamas, šliejimas - kaip ryšys, kai priklausomasis dėmuo prisijungia prie pagrindinio jo nereikalaujamas ir taip aprašomi daiktavardiniai junginiai. Atskirai aptarus valdymo ir šliejimo būdu sudarytus daiktavardinius junginius, išryškėja pagrindiniam ir priklausomajam dėmeniui būdingos ypatybės. Daroma išvada, kad valdyti dažniausiai yra linkę išvestiniai abstrakčios reikšmės daiktavardžiai, o tokio papildymo nereikalauja konkrečios reikšmės daiktavardžiai, kurie gali būti tiek išvestiniai, tiek neišvestiniai. Valdomi dažniausiai būna objektinės reikšmės žodžiai, kai kurie aplinkybinės ir priklausymo reikšmės žodžiai, šliejami - aplinkybinės, nusakomosios ir pažymimosios reikšmės žodžiai, taip pat paskirtį ir tikslą reiškiančios bendratys.Reikšminiai žodžiai: Nauja lietuvių kalbos daiktavardinių junginių klasifikacija; Lietuvių kalbos gramatika; Morfosintaksinės ypatybės; A new classification of Lithuanian nominal groups; Lithuanian grammar; Morphosyntactic features.
ENIn this paper, a new classification of Lithuanian nominal groups is proposed, based on criteria different from those formerly used in Lithuanian grammar. Whereas the traditional classifications were based on heterogeneous criteria, partly syntactic but predominantly morphosyntactic, the classification proposed here is based on the fundamental distinction opposing complements to modifiers, regardless of morphosyntactic features. [From the publication]