LTStraipsnyje aptariamos būdvardžio bevardės giminės formų sampratos lietuvių kalbotyroje ir būdvardžio derinimas gimine. Skirtingai nei ligšioliniuose lietuvių kalbotyros darbuose, derinimas suprantamas kaip grynai formalus santykis tarp dviejų žodžių ir nelaikomas vienu iš sintaksinių ryšių tipų. Lietuvių kalbos būdvardžiai pagal sintaksinę poziciją skiriami į nedaiktavardinius ir daiktavardinius, kurių pirmieji pagal derinimo kriterijų toliau skirstomi į būdvardžio vyriškosios ir moteriškosios bei bevardės giminės formas, kurios derinimo atžvilgiu viena nuo kitos skiriasi savo derinimo valdikliais. Antrieji - daiktavardiniai būdvardžiai skiriami į dvi grupes pagal semantinę "gyvas / negyvas" opoziciją, kurią sudaro būdvardžio vyriškosios bei moteriškosios giminės formos ir būdvardžio bevardės giminės formos.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių kalbos gramatika; Būdvardžio derinimas gimine; Sintaksinių ryšių tipai; Lietuvių kalbos giminės kategorijos sistema; Lithuanian grammar; The gender agreement of adjectives; The types of syntactic relationship; The Lithuanian gender system.
ENThe article deals with the forms traditionally described in Lithuanian grammar as .neuter. forms of the adjective. This problem is considered in connection with the broader issue of the gender agreement of adjectives. Whereas in traditional Lithuanian grammar agreement is viewed as one of the types of syntactic relationship, it is here described as a formal marker of syntactic relation-ship. The distinction between controller gender and target gender (as formulated by Corbett) is introduced. The gender system is different for (a) substantivized adjectives, which are marked for animacy vs. inanimacy, with a further differentiation between masculine and feminine for animates (the forms described as neuter are actually marked as inanimate), and (b) non-substantivized adjectives, whose gender forms are determined by agreement. The latter distinguish three target genders, the neuter form being used to agree with inanimate substantivized adjectives and inanimate pronouns as agreement controllers, but also as default agreement forms in those cases where the position of the controller is occupied by a word not marked for gender. The Lithuanian gender system can thus be described as one with three target genders and three controller genders, though neuter controllers are relatively rare. [From the publication]