Pupils assesment at primary school : theoretical And practical dimensions

LT[...] Darbo tikslas – išaiškinti veiksnius, galinčius įtakoti pradinių mokyklų mokytojų nuostatas į pedagoginį vertinimą bei jo būdus. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą, pedagogų ir mokslininkų pasisakymus, esančius respublikos spaudoje ir išsakytus seminaruose ir konferencijose dėl moksleivių ugdymo(si) vertinimo. 2. Išaiškinti socialinius-demografinius veiksnius, galinčius įtakoti pradinių mokyklų mokytojų nuostatas į pedagoginį vertinimą bei jo būdus. 3. Ištirti, išanalizuoti ir suklasifikuoti mokytojų požiūrius į moksleivių vertinimą. Tikėtina, kad Lietuvos mokslininkams, mokytojams ir vaikų tėvams, svarstant moksleivių ugdymo(si) pedagoginio vertinimo teorijas ir koncepcijas bei jo taikymo mokyklose praktinį aspektą, gali iškilti įvairių abejonių ir kritinių minčių dėl vertinimo tipų, formų, metodų, būdų, vertinamųjų sprendimų, mokymosi pažangos ir pasiekimų bei dėl išsilavinimo standartų naudojimo moksleivių ugdymo procese. Pradinių mokyklų mokytojų taikomoje įvairių profilių neformalaus vertinimo struktūroje gali išryškėti skirtingi moksleivių požiūriai, teigiamos ar neigiamos jų reakcijos, ypač į vertinimo būdus, formas, mokymosi pažangą ir pasiekimus, į vertinimo motyvaciją, saviugdos, tėvų informavimo, klasės mikroklimato bei socialinės aplinkos įvertinimą. Apie tai gali liudyti vaikų kalba ir jų dokumentacijos (pasiekimo knygelių, rašinėlių, piešinėlių ir t .t.) analizė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mokytojų požiūris; Pradinė mokykla; Pradinės mokyklos; Vertinimas; Švietimo reforma; Assessment; Educational reform; Primary school; Teachers attitudes.

ENThe study of contemporary understanding of educational change suggests that change is considered as one of the major features of the postmodern society. Attitudes towards change in education are controversial, as educational organisations are often viewed as the most conservative social institutions. Main phases of the change process are reviewed and relations between the concepts of the change, reform and innovation are discussed in the final part of the study. The present article reviews the historical perspective of educational reforms, describes the nature of systematic change, presents the dominating models of reform: political - administrative, rational - comprehensive and cultural. The study also analyses possible strategies of conflict solving in the course of the reforms and ways of assessing the outcomes of planned change. Our analysis leads to several main conclusions: educational reform is closely linked with changes in society; successful reform leads to redistribution of power; results of the reform are determined by people who participate in its implementation. Assessment of changes was done according to the following criteria: legal basis, type of reform, centralization/decentralization, differentiation, curriculum development, textbooks, matura examination, standards of education, inspection, management of education, pre-service and in-service training, teacher appraisal, privatization, nongovernmental organizations, problems of recruiting the teaching staff, etc. [From the publication]