Kūrinio istorija

LTStraipsnis skirtas vienam gražiausių lietuvių klasikos kūrinių – Kazio Borutos poetiškam romanui Baltaragio malūnas. Aptariama kūrinio genezė, jo išskirtinumas ir meniniai ypatumai. Nagrinėjamas rašytojo ir jo knygos likimas sudėtingoje pokario metų situacijoje (I romano redakcija 1945 m.) bei vėlesniu postalininiu laikotarpiu (II redakcija – 1962 m.). Straipsnyje remiamasi gausia iš archyvų, periodikos, iš rašytojo dienoraščio ir kt. šaltinių surinkta (lig šiol beveik nežinota) dokumentine bei literatūrine medžiaga, autentiškai liudijančia romano rašymo, leidybos, kritinio vertinimo, perdirbinėjimo peripetijas. Išsamus, dokumentuotas vieno kūrinio istorinis aptarimas atveria ir bendresnį konteksto vaizdą – pokario metų realybę, bolševikinį direktyvinį vadovavimą menui, anuometinę kūrėjo situaciją. Ryškinama romano vertinimo permainingumas: kadaise nuo skaitytojų izoliuotas, specfonde uždarytas, kūrinys ilgainiui tapo chrestomatiniu, labai išpopuliarėjo, išverstas į daugelį užsienio kalbų. Straipsnis išplečia ir praturtina ligšiolinius K. Borutos kūrybos tyrinėjimus. Baltaragio malūnas, kuris būdavo analizuojamas tik kaip originalus meninis kūrinys, dabar iškyla kaip ypač dramatiškas lietuvių literatūros plėtros atvejis, padedantis giliau suvokti ir jo autoriaus išgyvenimus bei tiesos ieškojimus. Abiejų romano redakcijų sugretinimas ir atidi analizė leidžia daryti išvadą, kad normine tapusi 1962 m. redakcija yra tam tikras kūrybinis kompromisas, paženklintas „duokle laikui“, o gerokai užmiršta I versija – laisvos kūrybos vaisius – yra meniškesnė, vientisesnė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: "Baltaragio malūnas"; Kūrinio istorija; Kazys Boruta; "Baltaragio malūnas"; History of literary work.

ENThe article is dedicated to one of the most remarkable Lithuanian classical works – poetical novel Baltaragis’ Mill by Kazys Boruta. It discusses the genesis of the writing, its exclusivity and artistic peculiarities, looks into with the fate of the writer and his book in the complex post-war situation (1st revision of 1945) and subsequent post-Stalin period (2nd revision of 1962). The article refers to rich documentary and literary material (hardly known until now) collected from archives, periodicals, the writer’s diary and other sources. In-depth documented historical consideration of one piece of writing reveals a more general image of the context – post-war reality, Bolshevik top-down supervision of art, the situation of a creator of those days. The article extends and enriches previous research of works of Kazys Boruta. Baltaragis’ Mill, which is used to be treated as an original work of art, now comes up as a particularly dramatic case of development of the Lithuanian literature, allowing better perception of experience and quest of the truth of its author. Juxtaposition of the two revisions of the novel and diligent analysis suggests a conclusion that the revision of 1962, which became a standard, represents a certain creative compromise, marked “tribute to time”, while the 1st version, practically beyond recall, which is a fruit of unrestrained creativity, is more artistic and integral.