LTStraipsnyje nagrinėjamas socialinio pedagogo vaidmuo teikiant pagalbą šeimoms, auginančiomis neįgalius vaikus, ypač pabrėžiant socialinio pedagogo svarbumą užtikrinant bendradarbiavimą tarp šeimos ir specialistų. Atliktas kokybinis tyrimas, kuriame dalyvavo dešimt šeimų, auginančių autizmo negalę turinčius vaikus (nuo 4 iki 24 metų). Tėvai atsakė į pusiau struktūruoto interviu klausimus apie medicinos įstaigas, socialinės paramos sistemą ir ugdymo įstaigas. Remiantis kokybine rezultatų analize galima kelti prielaidas, kad sveikatos apsaugos sistemoje vis dar yra išlikęs defektologinis požiūris į negalę, kuris vyravo prieš nepriklausomybės atgavimą, tačiau pastebimi ir kai kurie socialinio-integracinio modelio aspektai. Respondentai nurodė socialinės paramos sistemos trūkumus, ypač pabrėždami specialistų ir pagalbos šeimai stoką. Tėvų požiūriu, pedagoginėje sistemoje pastebima didžiausia empatija vaiko negalei, ši sistema yra pozityviausiai ir efektyviausiai dirbanti. Galima teigti, kad pedagogas užima svarbiausią vietą šeimos socialiniame tinkle, o švietimo institucija yra artimiausia šeimai institucija, vienintelė palaikanti ilgalaikius santykius su šeima.Reikšminiai žodžiai: Socialinis pedagogas; Socialinė integracija; Autizmas; Social pedagogue; Social integration; Autism.
ENThis paper analyses the importance of the activity' of social pedagogues working with families with disabled children. Two aspects - theoretical and practical - make this paper extremely relevant. Theoretical part submits data analysis, reveals the context of social integration under the law on social integration. Practical part is an investigation of families with children having autism disability. The investigation was targeted to revealing the possible support references to the family in a special disability situation. According to families, pedagogical system is the system demonstrating the greatest empathy to child's disability and it is the most positively and efficiently working system. [From the publication]