Pastabos dėl lietuvių kalbėjimo tempo

LTStraipsnyje bandoma paanalizuoti konstitucinį lietuvių kalbėjimo tempą, situacinį ir individualųjį tempą; bandoma nustatyti, ar gali priklausyti tempas nuo lyties, amžiaus, išsilavinimo. Savaiminis žmogaus kalbėjimo tempas yra įgimtas. Tempo, intonacijos kaita dažnai susijusi su kalbėtojo būsena. Kalbėjimo greitį galėjo veikti tas faktas, jog jų kalba buvo įrašoma - tai kai kuriems iš jų sukėlė stresinę būklę, vieniems pagreitinusią, kitiems sulėtinusią mąstymą. Tam tikros žmogaus nuotaikos ir emocijos gali turėti įtakos kalbėjimo tempui. Pyktis, nuobodulys ir džiaugsmas jį pagreitina, o liūdesys, iškilmingumas, nustebimas jį lėtina. Informantų nuotaikos kalbėjimo metu išliko pastovios. Džiugesys, juokas dažniausiai sulėtindavo bendrąjį tempą, nes tuo momentu susidarydavo pauzės, o pats pajuokavimas skambėdavo greičiau negu neutraliai ištarta frazė. Todėl galima spėti, kad žmogaus nuotaikos turi įtakos kalbėjimo tempui tik tokiu atveju, jei yra slopinamas loginis mąstymas. Išanalizavus gautus preliminaraus lietuvių kalbėjimo tempo tyrimo rezultatus, daromos išvados: Kalbėjimo tempas labiausiai priklauso nuo amžiaus: jaunesnio amžiaus žmonės kalba greičiau negu vyresni. Nuo kalbėtojo lyties, išsilavinimo kalbėjimo tempas mažai tepriklauso. Preliminariai galima spėti, kad kalbėjimo greičio diapazonas didesnis vyrų grupėje negu moterų. Daugiausia kalbėjimo tempas priklauso nuo asmeninių žmogaus savybių, kurios yra pastoviausios ir lėčiausiai kinta. Žmogaus būdo bruožai lemia vadinamąjį bendrąjį kalbėjimo tempą, pagal kurį žmones skirstome į greitakalbius ir lėtakalbius.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių kalbėjimo tempas; Vidutinis skiemenų skaičius per sekundę; Vidutinis respondentų kalbėjimo tempas; The overall rate of Lithuanian speech; The average number of syllabes per second; The average rate of the respondents.

ENThe article presents an investigation into the overall rate of Lithuanian speech, based on the speech of eight individuals (four men and four women, belonging to two different age groups) living in Kaunas. The average age of the younger group is 27, that of the older group is 55,5. Each respondent was asked to talk on a freely chosen topic for about 20 minutes. In each case, the investigated amount of text did not exceed 36 000 syllables. The average number of syllables per second is chosen as a speech indicator. The average rate of the respondents. free narration was 3,8±0,6 syll./sec., the confidence interval was 3,2÷4,3 syll./sec. The average speech rate of women was 4±0,4 syll./sec. (3,4÷4,5 syll./ sec.), that of men 3,6±0,9 syll./sec. (2,2÷4,9 syll./sec.). Internal differences in speech rate among women and men proved statistically insignificant: the calculated value of Student's criterion is lower than the critical value: t(6) =0,910t(0,95) =1,943. [From the publication]