Gramatinių formų vartojimas lietuvių kalbos moksliniame stiliuje

LTAprašius lietuvių kalbos publicistinio ir dalykinio stiliaus morfologinę struktūrą, kalbos dalių ir pagrindinių jų gramatinių formų vartojimą, svarbu išsiaiškinti šių formų vartojimą ir moksliniame stiliuje. Jeigu būtų nustatyta, kad įvairių stilių tekstuose skiriasi gramatinių formų vartojimas, būtų aišku, į ką reikia kreipti daugiausia dėmesio, aiškinantis automatinio atpažinimo, vertimo ir kitus klausimus. Lietuvių kalbos mokslinio stiliaus tekstuose dažniausiai vartojama kalbos dalis - daiktavardis, kuriam priklauso vos ne pusė (43,73 %) teksto žodžių, kitos dvi pagrindinės kalbos dalys - veiksmažodis ir būdvardis - sudaro 30,10 % teksto. Daiktavardžių linksniai pagal vartojimo dažnį pasiskirsto į pagrindinę (kilmininko, vardininko, galininko) ir periferinę (vietininko, įnagininko ir naudininko) grupes, ypač didelis dažnis būdingas kilmininko linksniui. Daugiausia vartojama asmenuojamųjų veiksmažodžio formų (41,20 %), šiek tiek mažiau dalyvių (37,64 %). Mokslinio stiliaus tekstuose dažniau vartojamos esamojo nei būtojo laiko asmenuojamosios veiksmažodžio formos ir dalyviai (ypač tai būdinga asmenuojamosioms formoms). Siame stiliuje vyrauja trečiasis asmuo, didesniu dažnumu išsiskiria daugiskaitos pirmasis asmuo. Mokslinio stiliaus būdvardžių linksniai taip pat pasiskirsto į dažnai ir retai vartojamų linksnių grupes, tik būdvardžių kilmininkas nėra toks dažnas kaip daiktavardžių kilmininkas. Vyrauja daiktavardžių ir būdvardžių vienaskaita ir vyriškoji giminė kaip nežymėtieji opozicijų nariai. Kalbos dalių vartojimo požiūriu moksliniai tekstai yra artimesni dalykiniams tekstams.Reikšminiai žodžiai: Savarankiškų kalbos dalių (daiktavrdžio; Būdvardžio; Veiksmažodžio) dažnumas; Lietuvių kalbos mokslinis stilius; Mokslo kalba; The frequency of the basic parts of speech (substantives; Adjectives; Verbs); Lithuanian scientific writing; The language of science.

ENThe article presents frequency data for the basic parts of speech (substantives, adjectives, verbs) and their inflectional forms used in Lithuanian scientific writing. It is based on the Frequency Dictionary of Modern Written Lithuanian (Grumadienė & Žilinskienė 1997) and, more specifically, on its electronic version providing data for the language of science (Grumadienė & Žilinskienė 1996). Furthermore, the frequency of the parts of speech in the language of scientific writings is compared with their frequency in the language varieties used in business and in publicistic writing. [From the publication]After describing the morphological structure of journalistic and business writing and the use of language parts and their main structures, it is important to clarify their use in scientific style. If there was determined that grammatical forms are used differently in texts of different styles, it was clear where the attention should be focused discussing the issues of automatic detection, translation, etc. Lithuanian scientific texts most often use nouns that constitute almost a half of all words (43.73 percent), other two, verbs and adjectives, amount to 30.10 percent of a text. According to the frequency of use, cases of nouns might be divided into two groups: the main (genitive, nominative, and accusative) and peripheral (locative, ablative, and dative), in particular, high frequency of usage is characteristic to a genitive case. Inflected forms of verbs constitute 41.20 percent, participles amount to 37.64 percent. Inflected verb forms and participles of present tense are more often used in scientific texts than past ones. The third person is the most often used in this style; greater frequency is characteristic to the first person plural. Cases of adjectives in scientific style also distribute among two groups: often and rarely used, just genitive of adjectives is not so often used as that of nouns. Singular nouns and adjectives, as well as mail gender dominate unmarked members of the opposition. From the perspective of the use of speech parts, scientific texts are closer to the business ones.