Analogija lietuvių kalbos žodžių daryboje. Potenciniai ir okaziniai dariniai

LTLietuvių kalbos naujadarų analizė rodo, kad gebėjimas kurti žodžius pagal jau turimus pavyzdžius matomas ir iš uzualių, ir iš neuzualių (potencinių ar okazinių) darinių, vadinasi, analogija darant ar kuriant naujus žodyno vienetus remiamasi labai plačiai. Lietuvių kalbos žodynas nuolat pasipildo naujos leksikos pavyzdžiais. Produktyvūs bei šiuo metu aktyvūs darybos formantai lemia ir okazinės leksikos atsiradimą. Lietuviškų okazionalizmų neįprastumas pasireiškia tiek netipiška reikšme, tiek ir taisyklių neatitinkančia daryba, tačiau ne visada jiems būdingas nesenstantis naujumas, nekasdieniškumas. Tarp analogija besiremiančių okazinių darinių galima skirti keletą struktūrinių tipų: 1) okaziniai dariniai, sukurti pagal analogiją su kalboje egzistuojančiu žodžiu, nepažeidžia darybos taisyklių, pvz.: aiškiaregystė - aiškiagirdystė, uogautojas - vabalautojas, statyba - ėmyba; 2) okaziniai dariniai, sukurti remiantis egzistuojančiais darybiniais modeliais, su kai kuriais jiems būdingų darybos taisyklių pažeidimais: naivizmas, šuneliukizmas, pažadukizmas; 3) okaziniai dariniai, padaryti ne tik pagal darybos modelio analogiją, bet ir besiremiantys mėgdžiojamo žodžio skambesio panašumu, pvz., nacizmas - našizmas; 4) okaziniai dariniai, padaryti kontaminacijos būdu: kaukodromas, seksodromas (plg. kosmodromas); seksozauras, sportozauras (plg. dinozauras). Tiek potencinių, tiek okazinių žodžių daryboje analogijos įtaka akivaizdi. Būtent ji lemia daugelio naujų tiek uzualios, tiek neuzualios vartosenos leksikos vienetų atsiradimą.Reikšminiai žodžiai: žodžių daryba; Darinys; Analogija; Naujadaras; word formation; Derivative; Analogy; Neologism.

ENThe article deals with analogy in Lithuanian word formation, i.e., the derivation of new lexical items on the basis of existing models. An analysis of recent developments in the Lithuanian lexicon shows that the model is more often a productive type of derivation than one particular lexical item. An attempt is made to show the similarities and differences between potential and occasional lexemes as well as to give a structural classification of occasional formations. Examples are cited to illustrate the working of analogy in the derivation of nouns denoting persons, names of tools, abstract nouns etc. The notion of productivity of derivational types is discussed. Finally, analogy is shown to be a source of derivational synonymy, contamination and word play. [From the publication]