Galotņu saīsināšana lietuviešu dienvidrietumu izloksnēs

LTStraipsnyje aptariamas nekirčiuotų galūnių trumpinimas vakarų aukštaičių kauniškių šiaurinėse šnektose (Jurbarko ir Šakių rajonai). Tai pereinamasis plotas tarp kauniškių ir pietų žemaičių raseiniškių, kuriame pastebima abiejų patarmių ypatybių sankirta. Viena iš būdingųjų šio ploto ypatybių ir yra nekirčiuotų galūnių trumpinimas. Aptariamajame plote galūnės trumpinamos dėl fonetinių ir morfologinių priežasčių. Svarbiausia fonetinio galūnių trumpėjimo priežastis – niekuomet nekirčiuojami galūnių balsiai. Dėl šios priežasties šiame plote trumpieji balsiai nekirčiuotose galūnėse iš viso išmetami ar numetami, pvz.: vilks ‘vilkas’, vaiks ‘vaikas’, tur ‘turi’, gal ‘gali’. Ilgieji balsiai beveik visuomet sutrumpėja iki trumpųjų, gali pakisti ir jų kokybė, pvz.: ėmi / ėme ‘ėmė’, eidavu / eidava ‘eidavo’ ir kt. Dėl morfologinių priežasčių galūnės aptariamajame plote trumpėja tose formose, kurios turi daugiau skiemenų negu kitos tos pačios paradigmos formos. Dažniausiai morfologiškai trumpinamos vardažodžių vienaskaitos ir daugiskaitos įnagininkų, vietininkų, pvz.: akim ‘akimi, akimis’, rankum / rankam ‘rankomis’, galvo ‘galvoje’, laukuos ‘laukuose’ ir kt., ir įvairių laikų veiksmažodžių daugiskaitos pirmojo ir antrojo asmens formos, pvz.: einam ‘einame’, einat ‘einate’, ėjum / ėjem ‘ėjome’, eidavum / eidavam ‘eidavome’ ir kt. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pratarmė; Galūnė; Fonetinis galūnių trumpinimas; Morfologinis galūnių trumpinimas.

ENThe article deals with the shortening of unstressed endings in the northern subdialects of Kauniškiai (Western Highlanders) (Jurbarkas and Šakiai regions). This is transitional region between Kauniškiai and Raseiniškiai (Southern Samogitia) with noticeable crossing of the features of both subdialects. One of the typical features of this region is the shortening of unstressed flexions. In the discussed region, shortening of flexions appears to be due to phonetic and morphological reasons. The principal reason of phonetic shortening is due to the never stressed vowels of flexions. Considering this, short vowels in non-stressed flexions of this region are eliminated or dropped completely, for example, vilks “vilkas”, vaiks “vaikas”, tur “turi”, gal “gali”. Long vowels almost always are likely to shorten to short vowels, their quality may change, for example, ėmi / ėme “ėmė”, eidavu / eidava “eidavo”, etc. Taking into account morphological reasons, flexions in the region analysed are likely to become shorter in those forms that have more syllables than other forms of the same paradigm. Most usually, morphological shortening is applied to singular and plural instrumental, locative forms of nominals, for example, akim “akimi, akimis”, rankum / rankam “rankomis”, galvo “galvoje”, laukuos “laukuose”, etc., and plural first and second person forms of the verbs, for example, einam “einame”, einat “einate”, ėjum / ėjem “ėjome”, eidavum / eidavam “eidavome”, etc.

• Aukštaičių tarmių tekstai / Žaneta Markevičienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 1999-2001. 2 d.
• Pietų žemaičių raseiniškių prozodija ir vokalizmas / Daiva Atkočaitytė. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2002. 220 p.
• Šakių šnektos fonologinė sistema: prozodija ir vokalizmas : disertacija / Rima Bacevičiūtė. Vilnius, 2001. 169 lap.