Apie ypatingą moterį Oną Šimaitę

LTVilniaus universiteto bibliotekininkė, tikra literatūros bičiulė Ona Šimaitė (1894–1970) yra pelniusi pasaulinę šlovę kaip Vilniaus geto žydų gelbėtoja Antrojo pasaulinio karo metais. Ji viena iš pirmųjų Lietuvos piliečių, apdovanotų Pasaulio Tautų Teisuolių medaliu. Apie ją nemažai rašyta įvairių tautų kalbomis, taip pat ir lietuvių. Tačiau rašiusieji lig šiol nėra pasigilinę, kokios priežastys skatino ją rizikuoti savo gyvybe, beatodairiškai aukotis, kas nulėmė jos elgsenos tvirtumą. Straipsnyje apibūdinama O. Šimaitės žydų gelbėjimo ir globos veikla 1941–1944 m., iki jos arešto ir išvežimo į koncentracijos stovyklą. Bet labiausiai gilinamasi į šios moters fenomeną. Remiamasi jos rašytais tekstais, laiškais įvairiems asmenims (tarp jų – ir laiškai straipsnio autorei). Ryškinamos O. Šimaitės pažiūras bei įsitikinimai, jos humanistinė pozicija, žmonių ir tautų broliškumo nuostata, platūs jos kultūriniai interesai, jautrus domėjimasis žydų kultūra. Ji turėjo susiformavusi aiškią žmogiškos būties sampratą, išsiugdžiusi ypatingą meilės likimo nuskriaustiesiems jausmą, gyveno pagal savo sąžinės balsą ir net šiurpiausio teroro metais nėkiek nekeitė savo principų. Jos žygdarbis – labai moteriškas, tai motinos pastangos ginti ir globoti gyvybę, save išdalinti kitiems, kantriai ir atkakliai triūsti siekiant atstatyti teisingumą ir pašlijusią pasaulio tvarką. Ši paprasta ir kartu nepaprasta moteris tyliai ir kukliai spindi mūsų kultūroje kaip savo epochą praaugusi asmenybė – apgynusi tautos garbę žiaurybių, antisemitizmo protrūkio ir apgailėtinų moralinių nuopuolių laikotarpiu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Biografika; Holokaustas; Rezistencija; Lietuvių kultūros istorija; Biografijos; Atsiminimai; Archyviniai dokumentai; Laiškai; Žydų gelbėjimas; Getas.

ENLibrarian of Vilnius University, true literature lover Ona Šimaitė (1894–1970) earned worldwide fame as lifesaver of Jews of Vilnius ghetto in the years of the WWII. She is one of the Lithuanian nationals who were first to be awarded with the medal of the Righteous Among the Nations. There were a number of writings about her in various languages, Lithuanian among them. However, the authors have never gone into the reasons which encouraged her to risk her own life and thoughtlessly sacrifice herself, and what predetermined strength of her behaviour. The article dwells on the activity of Jewish lifesaving and care undertaken by O. Šimaitė in 1941–1944 up to her arrest and taking to the concentration camp. Yet the phenomenon of the woman constitutes the focal point of the article. The article is based on her written texts, letters to different persons, including the author of the article. Focus is put on the mindset and beliefs of O. Šimaitė, her humanistic position, attitude to brotherhood of people and nations, her wide cultural interests, sensitive involvement in the Jewish culture. She possessed a clear-cut conception of the human existence, special sense of love to the disadvantaged by fortune, she lived by her dictate of conscience and maintained her principles even in the years of the most uncanny terror. Her act of bravery bears a pure feminine nature. This is attempts of a mother to protect and nurse life, give oneself to others, patiently and assiduously pursue restoration of justice and balance of the world’s order. This plain and at the same time phenomenal woman silently and modestly radiates in our culture as a personality that outgrew her epoch.