Raidžių draudimo metai Lietuvių kultūroje : recenzija

LTRecenzijoje analizuojama knyga „Raidžių draudimo metai“, kuri yra 2004 metais gegužės 27-28 dienomis Šiauliuose vykusios tarptautinės konferencijos rezultatas. Aptariami knygos lietuvių, lenkų, rusų, amerikiečių istorikų, kalbininkų ir literatūrologų straipsniai (jų išspausdinta 13), kuriuose nagrinėjama nacionalinė Rusijos imperijos politika, lietuvių bei kitų tautų laikysena jos atžvilgiu, savimonės ir jos raiškos formos kalboje. Kaip antai, istorikas Aleksejus Millens apžvelgia bendrą Rusijos imperijos poziciją tautinių mažumų atžvilgiu. Lenkų istorikas Henrikas Glebockis analizuoja rusų kalbininko pasiūlytą lietuvių kalbos rašytinę reformą, kuri turėjo tapti tautos ideologinio ir kultūrinio auklėjimo įrankiu. Istorikas Darius Staliūnas analizuoja rusų biurokratijos veiklos mechanizmą lietuvių spaudos lotyniškomis raidėmis draudimo politikoje. Kalbininkas Giedrius Subačius tyrinėja Jono Juškos, Jono Kreščinskio, Stanislovo Mikuckio, Lauryno Ivinskio ir Tomo Žilinskio kalbos alfabetizavimo politiką ir pabrėžia, kad reikia skirti dvi ortografijos sistemas: lietuvišką ir rusišką lietuviškų knygų kiriliką. JAV istorikas Theodore R. Weeksas lygina žydų ir lietuvių kalbų padėtį. Literatūrologė Solveiga Daugirdaitė nagrinėja moterų prozininkių – Žemaitės, Lazdynų Pelėdos, Šatrijos Raganos – žengimą į lietuvių kultūrą. Ši knyga yra solidus leidinys, keliantis naujas darbines hipotezes, gilinantis mūsų XIX antrosios pusės politikos, kultūros supratimą. Jis liudija sėkmingą įvairių sričių humanitarų – istorikų, kalbininkų, literatūrologų – bendradarbiavimą.Reikšminiai žodžiai: Carinės Rusijos politika; Jubiliejus; Kalba; Kirilika; Lietuviškų raidžių draudimas; Lietuvių kultūra; Lotyniška abėcėlė; Spauda; Spaudos draudimas; Tapatybė; Tautinės mažumos; Anniversary; Cyrillic; Czarist Russia's policy; Ethnic minorities; Identity; Language; Lithuanian; Lithuanian culture; Lithuanian letters prohibition; Press; Press ban; Press insurance; The Latin alphabet.

ENThe review deals with the book “Raidžių draudimo metai”, the result of the international conference held in Šiauliai 27–28 May 2004. It covers the articles by Lithuanian, Polish, Russian, American historians, linguists and literary theorists provided in the book (13 published articles), dealing with the Russian Empire’s national policy, the position of Lithuania and other nations with regard to it, forms of self-awareness and its expression in the language. For instance, historian Aleksey Millens reviews the Russian Empire’s general position with regard to ethnical minorities. Polish historian Henryk Glebocki analyses the reform of the written Lithuanian language suggested by a Russian linguist which was meant to be a tool of ideological and cultural education of the nation. Historian Darius Staliūnas analyses the operational mechanism of the Russian bureaucracy in the policy on the ban of the Lithuanian press in Latin letters. Linguist Giedrius Subačius studies the alphabetisation policy in the language used by Jonas Juška, Jonas Kreščinskis, Stanislovas Mikuckis, Laurynas Ivinskis and Tomas Žilinskis and points out that two orthographic systems should be distinguished: Lithuanian and Russian Cyrillic alphabet in Lithuanian books. American historian Theodore R. Weeks compares the situation of the Jewish and Lithuanian languages. Literary theorist Solveiga Daugirdaitė studies the emergence of female prose writers – Žemaitė, Lazdynų Pelėda, Šatrijos Ragana – in the Lithuanian culture. This book is a substantial publication, raining new contemporary hypothesis, expanding our perception of the policy and culture in the second half of the 19th c. It witnesses the successful cooperation by various representatives of humanities – historians, linguists, literary theorists.

• Teisė / Law
• Kalbotyra / Linguistics
• Istorija / History