Išeivijos spauda Lietuvoje per penketą sovietinio draudimo dešimtmečių

LTAntroji sovietinė Lietuvos okupacija (1944 m.-1990), paskatinusi ligi tol neregėto masto inteligentijos pasitraukimą iš tėvynės, neišvengiamai sukėlė ideologinę priešpriešą, nulemtą totalitarinės santvarkos principų. Netrukus po įsikūrimo DP (Displaced Persons = perkeltieji asmenys) stovyklose pasirodžiusi gausi spauda buvo nepriimtina sovietinei ideologijai. Pavadinta priešiškos ideologijos ginklu, nuo pat pirmųjų leidinių ji buvo itin akylai studijuojama ir sekama ir slepiama nuo visuomenės. Straipsnyje gvildenama ligi šiol beveik neliesta tema - kokiais keliais sovietinės okupacijos laikotarpiu lietuvių išeivijos spauda pasiekdavo Lietuvą. Taip pat bandyta atskleisti represinių struktūrų pastangas slėpti ją nuo visuomenės ir diskredituoti, šmeižti išeivijos lietuvių bendruomenių veiklą Lietuvos spaudoje skelbiamose tendencingose ir tikrovę iškraipančiose apžvalgose. Išeivių knygų bibliotekų spec. skyriuje radosi tik šeštajame dešimtmetyje. Visi į Lietuvą patenkantys lietuvių išeivijos leidiniai pereidavo Glavlit'o cenzorių kontrolę ir bibliotekas pasiekdavo tik kai kurie. Ideologiškai pavojingiausi (pažymėti dviem šešiakampiais) likdavo represinių įstaigų žinioje arba buvo patikimi tik partijos istorijos instituto bibliotekai, o kai kurie nepasiekdavo ir jos. Šešiakampiu ženklu buvo žymimi patys pavojingiausi režimui leidiniai - istorijos, politikos tematikos knygos, išeivijos politinių ir visuomeninių organizacijų leidiniai. Glavlit'o įsakymu Nr. 59 (1989 m. liepos 13 d.) buvo panaikinti visi draudimai ir ribojimai laisvai naudotis lietuvių išeivijos spauda.Reikšminiai žodžiai: Bibliotekos; Cenzūra; Lietuviškos knygos; Lietuvių išeiviai; Lietuvių išeivija; Lietuvių išeivijos spauda; Sovietmetis; Sovietų okupacija; Spauda; Spaudos draudimas; Censorship; Displaced persons; Libraries; Lithuanian books; Lithuanian exile; Lithuanian exile press; Press; Soviet ban; Soviet occupation; Soviet times.

ENThe second Soviet occupation of Lithuania (1944–1990), which encouraged the intellectuals’ withdrawal from the native country of unprecedented scope, inevitably lead to the ideological conflict caused by the principles of the totalitarian system. Numerous publications which appeared in DP (Displaced Persons) camps soon after their establishment were unacceptable for the Soviet ideology. This press was called a weapon of hostile ideology; it was very carefully studied from its first editions, observed and concealed from the public. The article deals with the topic which has hardly been analysed till now – how Lithuanian exiles’ press reached Lithuania in the period of the Soviet occupation. It is also aimed at revealing the efforts of the repressive structures to conceal it from the public and discredit, defame the activities of Lithuanian communities in exile in the tendentious reviews distorting the reality in Lithuanian press. Special departments dedicated to exiles’ books appeared in libraries only in the 1950s. All the publications by Lithuanian exiles which reached Lithuania were subject to the control of Glavlit’s censors and only some of them reached libraries. The most dangerous in ideological terms (marked with two hexagons) were left to the repressive institutions’ disposition or were entrusted only to the library of the Party’s Historical Institute, and some of them even did not reach it. A hexagon was used to mark the publications which were most dangerous to the regime: books related to history and politics, publications by political and non-governmental organisations of exiles. All bans and restrictions to freely use the press published by Lithuanian exiles were abolished by Glavlit’s order No 59 (13 July 1989).