Lietuvių draudžiamosios spaudos ir tautinės tapatybės sąsajos

LTPaprastai yra rašoma, kad lietuviškos spaudos lotyniškais ir gotiškais rašmenimis 1864 - 1904 m. reiškė visos lietuviškos spaudos draudimą. To priežastis - Rusijos valdžios monopolis lietuviškai spaudai kirilika, kuo buvo siekta disintegruoti ir asimiliuoti lietuvių tautą. Kai palyginti raštinga lietuvių tauta ėmė boikotuoti tokias publikacijas, uždraustosios spaudos skaičius ir turtingumas išaugo. Leidyba buvo sukoncentruota Mažojoje Lietuvoje (Prūsija, Vokietija) ir JAV bei platinama tarp lietuvių Rusijos imperijoje. Ši spauda (knygos ir periodika) buvo pagrindinis lietuvių tautinio tapatumo faktorius. Draudžiamoji spauda plito netolygiai; tai priklausė nuo gyventojų kultūros lygio ir tautinio sąmoningumo. Lietuvos dalyje, kur vyko aktyvi polonizacija (Vilniaus vyskupijoje), religinė literatūra vaidino svarbų vaidmenį lietuvių tautinio tapatumo formavime. Straipsnyje tiriama dviejų Lietuvos dalių (Rusijoje ir Vokietijoje) tautinė integracija lietuviškos spaudos draudimo kontekste. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Knyga; Spauda; Lietuvių draudžiamoji spauda; Lietuvių tautinis tapatumas; Book; Press; Lithuanian press ban; Lithuanian national identity.

ENIt is usually written that the ban of Lithuanian press in Latin and Gothic script in 1864-1904 has meant the ban of all Lithuanian press. The reason for this is that Lithuanian press in Cyrillic script was monopolized by Russian authorities and focused to disintegration and assimilation of Lithuanian nation. As comparatively literate Lithuanian nation was boycotting these publications the banned press grew and became more numerous and richer. The publishing was concentrated in Lithuanian Minor (Prussia, Germany) and the USA and secretly disseminated among Lithuanians in Russian empire. This press (books and periodicals) was a major factor of Lithuanian national identity. The distribution of the press was not equal; it depended on the cultural level and national consciousness of the inhabitants. In the part of Lithuanian, which was actively polonised (Vilnius episcopate), religious literature played a strong role in the development of Lithuanian national identity. The article investigates the problem of national integration of both parts of the nation (in Russia and in Germany) in the light of the ban of Lithuanian press. [From the publication]