Antroji superekslibrisų šimtinė : recenzija

LTAptariamame Varšuvos universiteto bibliotekos superekslibrisų katalogo antrajame tome aprašyta šimtas superekslibrisų, priklausiusių 93 savininkams. Šie knygos ženklai sukurti 1528–1787 metais. Daugiau kaip pusė visų šių ženklų (54) yra XVI amžiaus, 38 – XVII amžiaus ir tik 8 – XVIII amžiaus. Iš aprašytų lituaninių superekslibrisų reikėtų paminėti Žygimanto Augusto sekretoriaus, rašytojo humanisto Augustino Rotundo (apie 1520–1582), Sandomiro kanauninko Matijo Decho (m. 1607), LDK kanclerio Jono Fridriko Sapiegos (1680–1751), Barboros Zavišaitės Radvilienės (1690–1770), LDK instigatoriaus Jono Szalapskio (XVI a. pab.) superekslibrisus. J. Radvila pristatytas 1599 m. puošniu auksintu herbiniu superekslibrisų, įspaustu į pergamentinį tais pačiais metais Krokuvoje išleistos Adriano Jungos poleminės knygos tarp jėzuitų ir evangelikų apdarą. Lietuvos bibliotekos neturi ir kito iškilaus to meto LDK kultūros veikėjo – Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio (1549–1616) superekslibrisų, taip pat sukurtų Vilniaus graverių ir knygrišių. Jie buvę ypač puošnūs ir aukšto meninio lygio. Taigi naujas Varšuvos universiteto bibliotekos superekslibrisų katalogas tikrai naudingas ir Lietuvos knygos bei apskritai kultūros istorikams, mokslinių bibliotekų senųjų spaudinių skyrių darbuotojams, kasdien susiduriantiems su superekslibrisų atribucijos problemomis. Panašaus katalogo verkte reikia ir Lietuvoje. Juolab kad Lietuvos bibliotekų senųjų leidinių (o juose ir superekslibrisų) turtai tikrai nenusileidžia Varšuvos.Reikšminiai žodžiai: Asmeninės bibliotekos; Bibliotekos; Herbai; Katalogas; Knygos nuosavybės ženklai; Recenzija; Superekslibrisai; Superekslibrisas; Varšuvos universiteto biblioteka; Vilnius; Book ownership marks; Catalogue; Coats of arms; Libraries; Private libraries; Review; Superexlibris; Supralibros; University of Warsaw Library; Vilnius.

ENA hundred of super ex-libris, which belonged to 93 owners, are described in the 2nd volume of the catalogue of super ex-libris available in the library of the University of Warsaw. These book marks were created over the period 1528–1787. Over half of all these marks (54) date back to the 16th c., 38 – to the 17th c. and only 8 – to the 18th c. The ex-libris of Augustinus Rotundus (around 1520–1582), Sigismund II Augustus’s secretary, writer humanist, Matthias Decho (died in 1607), the canon of Sandomierz, Jan Fryderik Sapieha (1680–1751), the Chancellor of the Grand Duchy of Lithuania (GDL), Barbara Zawisza Radziwiłł (1690–1770), Jan Szalapski (late 17th c.), the GDL Instigator, should be distinguished from the described Lithuanistic super ex-libris. Janusz Radziwiłł was presented in 1599 by an ornate gold-plated coat-of-arms super ex-libris, embossed into the parchment of the cover of the polemic book “Between Jesuits and Evangelists” by Adrian Junga published in the same year in Krakow. Lithuanian libraries neither have super ex-libris of Mikołaj Krzysztof Radziwiłł the Orphan (1549–1616), another prominent cultural figure in GDL, of the time, which were also created by engravers and book binder from Vilnius. They were particularly ornate and of high artistic level. Thus, the new catalogue of super ex-libris in the library of the University of Warsaw is useful for the historians of the Lithuanian book and culture in general, employees of the ancient publications departments in scientific libraries who face the problems of the attribution of super ex-libris every day. A similar catalogue is badly needed in Lithuania. The more so, because the treasures of ancient publications (including super ex-libris) in Lithuanian libraries are certainly no worse than those in Warsaw.