Kauno miestiečių pavardžių formavimasis XVI–XVIII amžiuje

LTStraipsnio tikslas - apžvelgti Kauno miestiečių paveldimo asmenvardžio atsiradimą ir formavimąsi XVI-XVIII a. ir pateikti detalesnę šiam luomui būdingų įvairių sluoksnių asmenų pavardžių radimosi tendencijų analizę. Antroponimija straipsniui surinkta iš XVI-XVIII a. 51 Kauno miesto aktų knygos. Ištyrus XVI-XVIII a. kauniečių 12 000 įvardijimų nustatyta, kad anksčiausiai susidarė turtingųjų miestiečių pavardės. Jau XVI a. pirmojoje pusėje aukštesnę padėtį visuomenėje užimantys kauniečiai bei germaniškos kilmės antroponimais užrašyti asmenys turėjo pavardes. Antrojoje šio šimtmečio pusėje bei XVII a. pirmojoje pusėje dalis miestiečių luomo viduriniojo bei žemesniųjų sluoksnių asmenų turi vienodą paveldimą antroponimą. 1662-1673 m. šuolininkų knyga bei 1683-1773 ir 1686-1776 m. magistrato ir šuolininkų knygos rodo iš esmės visus kauniečius jau turėjus pavardes. Sugretinus bajorų bei valstiečių luomų pavardžių susidarymo ir nusistovėjimo duomenis su kauniečių pavardžių formavimosi laiku paaiškėjo, kad miestiečių pavardės susidarė anksčiau nei valstiečių, bet vėliau nei bajorų. Mat pastarųjų pavardžių, kaip spėjama, jau būta XV a., paskui jos intensyviai formavosi XVI a. ir vėliau. Valstiečių pavardės sporadiškai pradėjo rastis tik XVI a. pačioje pabaigoje, toliau labai sparčiai formavosi XVII a. ir baigė susidaryti XVIII a. Tuo tarpu XVI a. pirmojoje pusėje Kaune gyvenę vokiečiai ir lietuviai kauniečiai (elitas) neabejotinai turėjo paveldimus asmenvardžius. XVII a. antrojoje pusėje visų miestiečių luomo sluoksnių asmenys turėjo pavardes. Jų stabilizacija tęsėsi ir XVIII a.Reikšminiai žodžiai: Pavardžių formavimasis; Skirtingos visuomenės klasės; Miestiečiai; Process of formation of surnames; Different classes of the population; The urban population.

ENThe article deals with the rise of surnames among the urban population of Lithuania in the 16th- 18th centuries as exemplified by records from the city of Kaunas. Surnames were introduced at different times among different classes of the population. Among the urban elites (especially among the German-speaking Lutheran element), they are attested from the early 16th century onward, whereas the process of formation of surnames among the urban middle and lower classes was completed in the 17th century. Among the urban population as a whole, surnames were introduced later than among the gentry (here, surnames must have been used as early as the 15th century) but earlier than among the peasantry (where the process of their formation was not yet fully completed in the 18th century). [From the publication]The objective of the article is to overview the appearance and the development of heritable personal names of Kaunas citizens of the 16th-18th c., and to deliver more detailed analysis of development tendencies of personal names characteristic to various levels of this class. The anthroponomy of the article was selected from 51 Kaunas city registers of the 16th-18th c. The analysis of 12,000 entries on Kaunas citizens shows that heritable personal names of more well-off citizens formed first. Higher social class and German origin citizens of Kaunas had family names already in the first half of the 16th c. In the second half of this century and the first half of the 17th c., a part of middle and lower class citizens had the same heritable anthroponym. The book of the grand jury (called suolininkai) of 1662-1673 and books of the magistrate and the grand jury of 1686-1776 show that virtually all Kaunas residents already had names. The comparison of data on the formation and settlement of family names of noblemen and peasants with the time of forming family names of Kaunas citizens showed that family names of Kaunas citizens formed earlier than that of peasants but later than noblemen. Family names of the latter were supposedly used already in the 15th c., and then they intensively formed in the 16th c. and later. Family names of peasants began to appear in a sporadic way in the very end of the 16th c. only, then they rapidly developed in the 17th c., and were formed completely in the 18th c. While Germans and elite Lithuanian citizens of Kaunas undoubtedly had heritable personal names in the first half of the 16th c. In the second half of the 17th c., all classes of citizens had family names. Their stabilisation continued till the 18th c.