LT1647 metais Vilniuje buvo išleistos Jono Jaknavičiaus "Ewangelie polskie y litewskie". Zigmas Zinkevičius atkreipė dėmesį, kad septynios paskutinės evangelijos verstos ar stipriai redaguotos kito asmens ir nurodė nežinomam redaktoriui būdingus kalbos bei rašybos bruožus. 1674 metais pasirodė kiek pataisytas ir papildytas antrasis šių Evangelijų leidimas. Šiame straipsnelyje apžvelgti Jaknavičiaus teksto ir anoniminio taisytojo leksikos skirtumai. Taip pat aptariama, kaip redaktorius šias leksemas keitė ir derino prie didesnės teksto dalies. Šie skirtumai aptariami atsižvelgiant į originalo kalbą bei lyginant su kitų XVI-XVII a. lietuviškų raštų duomenimis. Leksikos skirtumų analizė parodė, kad redaktorius atsisakė retai vartojamų ir Jaknavičiaus tekstui nebūdingų leksemų (gentis, kuris gi vienas, mala, nuopelnas) ir jas pakeitė šiame tekste dažniau vartojamomis (giminė, kiekvienas), o tais atvejais, kai Jaknavičiaus tekste nerado reikiamo varianto, matyt, vartojo savo tarmės žodį (kandžia, užmokesnis). Taip pat šis redaktorius suvienodino jungtuko net vartoseną 1674 metų leidime. Nuosekli kalbos faktų atranka liudija tam tikrą normos egzistavimą rytiniu raštų kalbos variantu parašytuose raštuose. Tai patvirtintų ir tas faktas, kad visi šie taisymai nuo lenkiškojo originalo nepriklausė. Straipsnyje aprašyti negausūs paskutinių 7 evangelijų leksikos taisymai liudija, kad didžioji teksto dalis taisytojui buvo priimtina - taigi jis irgi (kaip ir anoniminis redaktorius) turėjo būti kilęs iš Vilniaus krašto, bet netoli nuo an / un izofonos.Reikšminiai žodžiai: Senieji raštai; Leksika; Tarmės (Dialektai); Redagavimas; Old texts; Dialect; Redaction.
ENThe article deals with the lexical divergences between the seven last gospel texts in the 1647 edition of Jaknavičius' Ewangelie polskie у litewskie and the parts attributed to Jaknavičius himself. Attention is paid to the way in which the editor of the 1674 version of this work adapted the vocabulary of these gospel texts to that of the basic part of the work. He discarded rare words that are not attested in Jaknavičius' text (gentis, kuris gi vienas, mala, nuopelnas) and replaced them with items frequently used by Jaknavičius (giminė, kiekvienas) , or, if such were lacking, with words from his own native dialect (kandžia, užmokesnis) . He also brought more uniformity in the use of the conjunction net These lexical features show that the editor of the 1674 version took great pains to bring the text of the gospels in conformity with the Eastern Lithuanian standard of his time. The divergences between the 1647 and the 1674 version are not determined by the Polish text, which is identical in both editions. [From the publication]