Dvasininkų pavadinimai ir jų istorija

LTStraipsnio tikslas - lyginant kaimyninių krikščioniškų tautų religinę leksiką patyrinėti, kaip religinė leksika, dvasininkų pavadinimai atėjo į Lietuvą. Išanalizavus tiriamąją medžiagą matyti, kad visi senieji dvasininkų pavadinimai yra pasiskolinti iš kaimyninių krikščioniškų tautų. Daugiausia buvo skolinamasi iš lenkų kalbos. Pasiskolinti pavadinimai dažniausiai nebuvo lenkų kalbos žodžiai, o tik per lenkus atėję lotyniški dvasininkų pavadinimai. Didžiosios lotyniškų pavadinimų dalies nebuvo galima išversti į kurią nors kalbą, nes tai buvo lotynų kalbos žodžiai, tik bažnytinėje lotynų kalboje įgavę religinę reikšmę. Todėl tų žodžių niekas neversdavo, o palikdavo lotyniškus. Tokie pavadinimai, atėję į kurią nors kalbą, dažniausiai išlaikydavo lotynišką formą arba būdavo pakeičiami pagal tos kalbos dėsnius. Lietuviški dvasininkų pavadinimai labiausiai plito per bažnytinę literatūrą. To meto bažnytinė literatūra dažniausiai buvo verčiama iš bažnytinės literatūros lenkų kalba. O kartu su vertimais ateidavo ir krikščioniškos sąvokos. Taip atėjo pavadinimai popiežius, vyskupas ir kiti. XIX a. pab. atgimimo laikotarpiu susirūpinta bažnytine kalba ir jos leksika. Senieji per lenkų kalbą atėję iš lotynų kalbos kilę pavadinimai vėl buvo lotyninami. Pavyzdžiui, iorm'd pralotas buvo priartinta prie lotyniškos formos ir taip atsirado prelatas. Susirūpinta ir iš lenkų kalbos skolintais pavadinimais, juos imta keisti lietuviškais. Vietoj lenkiško kaznodzieja pasidarytas pamokslininkas, vietoj zakdninkas - vienuolis. Buvo lietuvinama visa bažnytinė kalba ir religinė leksika.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių kalbos dvasininkų pavadinimai; Senieji skoliniai; Naujadarai; Vertiniai; The Lithuanian names of clergy; Older loan words; Artificial loan words; Loan trasnslations.

ENThe article deals with the Lithuanian names for clergy, and their history. Among them, three layers can be distinguished: (1) older loan words, ultimately of Greek or Latin origin, but borrowed through the intermediary of other European languages (Polish, German etc.) and bearing traces of this mediation; (2) artificial loan words, created in recent times by adding Lithuanian endings to Latin stems; (3) loan translations created to replace words of foreign origin. [From the publication]