Kalbotyros pastabos

LTStraipsnyje nagrinėjami etimologiniai žodžių (1) lietuvių tarmių berklai ‘lieptai’; (2) lietuvių gintaras, latvių dzintars; (3) lietuvių tarmių krontas ‘pusnis’; (4) latvių vinš, vina ‘jis, ji’; (5) baltiškosios šaknies *kikir refleksijos lietuvių vandenvardžiuose (6) senovės prūsų rapa ‘angelas’ klausimai. Lietuvių berklai ‘lieptai’<*ber-tlo, priesagos -tl- vedinys iš veiksmažodžio *bher- ‘nešti’, ir lotynų ferculum (fericulum) ‘neštuvai, padėklas’ <*bher(H)-tlo-m galėtų būti baltų-lotynų izoleksa. Lietuvių gintaras, latvių dzitars ir dzintars, atrodo kaip priesagos -ara- vediniai iš neišlikusio veiksmažodžio *gint- (<*gnt-) ‘degti’, paliudyto germanų kalbose: senovės skandinavų kynda, vidurio vokiečių aukštaičių künten, bavarų kenten ‘uždegti’, anglų kindle. Baltų ‘gintaro’ pavadinimo etimologinis atitikmuo būtų senovės skandinavų kyndill ‘žibintas; žvakė; šviesa’. Šiaurės rytų Lietuvos tarmėse vartojami žodžiai krontas ‘didelė krūva sniego, pusnis’ ir krõnas. Atrodo, kad priebalsis t į krõnas įspraustas neseniai. Panašus reiškinys matomas latvių kalbos tarmėse, plg. kran(t)s (kranc, krants) ‘krosnis’ šalia krans. Latvių įvardis vinš, moteriška giminė vina ‘jis, ji’, kurio pirminė reikšmė buvo ‘kitas’, yra kilęs iš indoeuropiečių *wen(i)yo-/*wn(y)o- ‘draugas’, gerai paliudyto germanų ir kitose indoeuropiečių kalbose. Semantinę raidą ‘draugas’ >‘kitas’ patvirtina senovės slavų drugu druga ‘vienas kitą’ (: drugu ‘draugas’) paralelės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Latvių kalba; Prūsų kalba; Baltų kalbų etimologija; Baltų prokalbės žodžiai; Semantinė raida; Pietryčių Lietuvos tarmės; Lithuanian; Latvian; Old Prussian; Baltic etymologies; The Baltic words; The semantic developement; The South-Eastern developement.

ENThe article analyses various etymological aspects of the following words: (1) Lithuanian dialectic “berklai” (minor piers); (2) Lithuanian “gintaras” and Latvian “dzintars” (amber); (3) Lithuanian dialectic “krontas” (snowdrift); (4) Latvian “vinš, vina” (he, she); (5) the reflection of the Baltic root “*kikir” in Lithuanian hydronims; and (6) the ancient „rapa“ (angel). Lithuanian “berklai” (small piers) <*ber-tlo, suffix “-tl” derivative from a verb “nešti” (bring), “*bher-“, and Latin “ferculum” (“fericulum“) - stretcher.The article analyses various etymological aspects of the following words: (1) Lithuanian dialectic “berklai” (minor piers); (2) Lithuanian “gintaras” and Latvian “dzintars” (amber); (3) Lithuanian dialectic “krontas” (snowdrift); (4) Latvian “vinš, vina” (he, she); (5) the reflection of the Baltic root “*kikir” in Lithuanian hydronims; and (6) the ancient „rapa“ (angel). Lithuanian “berklai” (small piers) <*ber-tlo, suffix “-tl” derivative from a verb “nešti” (bring), “*bher-“, and Latin “ferculum” (“fericulum“) – “neštuvai, padėklas” (stretcher, pallet) <*bher(H)-tlo-m may be Baltic-Latin isolex. Lithuanian “gintaras”, Latvian “dzitars” and “dzintars” look like suffix “-ara” derivatives from an old verb “*gint- (<*gnt-)” –“degti” (burn), witnessed in German languages: old Scandinavian “kynda”, middle German Highlanders’ “künten”, Bavarian “kenten”, and English “kindle”. Etymological equivalent of the Baltic word “gintaras” (amber) is old Scandinavian “kyndill” – “žibintas, žvakė; šviesa” (lighter, candle, light). The North East Lithuanian dialects have words “krontas” and “krõnas” (large pile of snow, snowdrift). It seems like a consonant “t” appeared in a word “krõnas” relatively recently. Similar phenomenon is noticed in Latvian dialects: “kran(t)s” (kranc, krants”) next to “krans” (stove). Latvian pronoun “vinš”, female “vina” (he, she), which initial meaning was “next”, originated from Indo-European “*wen(i)yo-/*wn(y)o” – a friend, well witnessed in German and other Indo-European languages. Semantic development “friend” >“next” is confirmed by old Slavic parallels “drugu druga” – “one another” (“drugu” – “friend”).