Lietuvių kalbos adverbalinis genityvas istorinės sintaksės požiūriu

LTLinksnių parinkimo semantinė motyvacija, būdinga seniausiems indoeuropiečių kalbų raidos laikams, atsispindi lietuvių kalbos adverbalinio genityvo vartosenoje partityvine (neapibrėžto kiekio) ir abliatyvine (atskirties) reikšmėmis. Partityvinio genityvo vartosena lietuvių kalboje kito dviem svarbiausiom kryptim: a) vietoj genityvo, anksčiau vartoto greta akuzatyvo su kai kurių semantinių grupių veiksmažodžiais buvo apibendrintas akuzatyvas; b) su veiksmažodžiais, reiškiančiais siekimą, norą, laukimą, ieškojimą ir pan. arba turinčiais veiksmo pilnio reikšmės priešdėlius, buvo apibendrintas genityvas. Abiem atvejais linksnių semantinė opozicija partityvinės reikšmės pagrindu neutralizuojama ir semantiškai motyvuotas linksnio parinkimas keičiamas sintaksiniu valdymu. Genityvo vartosena partityvine reikšme sudarė istorinį pamatą neiginio genityvui. Lietuvių ir latvių kalbose įsivyravo sintaksinė taisyklė, reikalaujanti keisti su neigiamu veiksmažodžiu siejamą akuzatyvą ar nominatyvą genityvu. Ta taisyklė buvo apibendrinta ir prarado semantinę (partityvinę) motyvaciją. Panašiai neiginio genityvas, išsiskyręs iš partityvinio, buvo apibendrintas slavų ir iš dalies germanų kalbose. Taigi neiginio genityvas gali būti laikomas baltų, slavų ir germanų kalbas jungiančia sena sintaksine bendrybe. Abliatyvinė (atskirties) reikšmė lietuvių kalboje yra silpniau išsilaikiusi negu partityvinė. Jos lokalinis pobūdis aiškus sintaksiniais archaizmais virtusiose konstrukcijose su judėjimo ir artimų reikšmių veiksmažodžiais, tačiau ir šioje pozicijoje genityvas dažniausiai eina su prielinksniais.Reikšminiai žodžiai: Adverbalinio genityvo raida; Semantinis ryšys; Semantinė motyvacija; Lietuvių kalbos istorija; The evolution of the adverbal genitive; The semantic relation; The semantic motivation; The history of Lithuanian.

ENIn the early stages of the development of the IE languages, the adverbal use of the partitive and the ablatival genitive was determined by the semantic relation which the noun phrase bore to the verb. In the history of Lithuanian, we observe two distinct tendencies in the evolution of the adverbal genitive. On the one hand, with many types of verbs the genitive was replaced with the accusative; on the other hand, the use of the genitive could also develop into a kind of verbal government, a syntactic rule being substituted for the original semantic motivation. A trace of the original semantic motivation underlying the adverbal genitive is still preserved in the form of the temporal genitive. The substitution of a syntactic rule for a semantic motivation is also observed in the case of the genitive of negation, which was originally a variety of the partitive genitive but became dissociated from it. [From the publication]