Balsių kaitos aprašai nuo Augusto Schleicherio iki Kazimiero Jauniaus

LTŠaknies raiškos keitimasis yra traukęs daugelio kalbininkų dėmesį. Danielius Kleinas pirmojoje spausdintoje lietuvių kalbos gramatikoje mini trejopas "raidžių akcidencijas": pasikeitimą, sutraukimą ir nukritimą. Be pastabų apie balsių keitimąsi paprastų formų linksnių galūnėse, yra užsimenama apie panašų reiškinį įvardžiuotiniuose būdvardžiuose ir dalyviuose. Augustas Schleicheris buvo pirmasis tyrėjas, ne tik aprėpęs visą lietuvių kalbos šaknų įvairovę ir ją aprašęs, bet ir moksliškai pagrindęs vokalizmo kitimo vietą bendrojoje indoeuropiečių prokalbės garsų raidos sistemoje. 1856 m. Lietuvių kalbos gramatikos (Litauische Grammatik) pirmajame, fonetikos, skyriuje išsamiai aprašyti balsių dėsniai. 1876 m. išleistoje Fridricho Kuršaičio gramatikoje (Grammatik der litauischen Sprache) pateiktas balsių kaitos aprašas beveik nesiskiria nuo A. Schleicherio teorijos. Tik F. Kuršaitis balsių kaitas aptaria ne fonetikos (ten tik užsimenama apie sanskritui būdingus balsių kaitos laipsnius), o įvadiniame žodžių darybos skyriuje. Tuo tarsi išreiškiama nuostata balsių kaitą laikyti žodžių darybos dalimi. A. Leskieno Der Ablaut der Wurzelsilben im Litauischen daugeli metų buvo vienintelis darbas, ištisai skirtas atskiram lietuvių istorinės gramatikos klausimui - balsių kaitoms, ir visiems tyrėjams buvo labai reikšmingas gal ne tiek dėl darbo teorinių pagrindų, kiek dėl gausios iliustracinės medžiagos. A. Schleicherio ir F. Kuršaičio gramatikos neabejotinai padėjo teorinius pagrindus mokymo tikslu parašytiems Antano Baranausko ir Kazimiero Jauniaus darbams.Reikšminiai žodžiai: Balsių kaita; žodžio šaknis; Balsių kaitos laipsnis; Vowel alternation; The root of the word; Vowel gradation.

ENAugust Schleicher occupies an exceptional place in the history of the investigation of Lithuanian vowel alternations. The authors of subsequent grammars of Lithuanian who dealt with vowel alternations could be said to be his followers. Kazimieras Jaunius, for example, basically adhered to Schleicher's theory though he formulated the rules of vowel alternation in an original way. Jaunius presented a complex model of the system of vowel alternations, with the series of alternating vowels further divided into subseries. This system could have been devised on the basis of some considerations of his own. On the other hand, it could also have been influenced by A. Leskien's works, which were undoubtedly known to Jaunius. [From the publication]