Lietuvių kalbos leksikos gryninimo tradicija ir dabarties tendencijos

LTStraipsnyje pateikiamos istorinės apžvalgos tikslas - parodyti, kad Lietuvoje skoliniai turi savitą ir seną norminimo istoriją, kuri siejasi su šių dienų kalbos aktualijomis. Pirmieji lietuviškų raštų autoriai, vertėjai, neturėdami jokių norminimo teorijų, ėmėsi leksiką gryninti naujadarais ar gyvosios kalbos žodžiais, sąmoningai rinkosi sunkesnį kelią nei beatodairiškai priimti svetimą žodį. Šnekamosios ir rašomosios kalbos santykis šiandien taip pat nebėra koks buvęs. Kalbininkų susirūpinimą naujųjų skolinių antplūdžiu turbūt sukėlė būtent staigus jų paplitimas viešojoje rašomojoje kalboje. Kalbos normintojų dėmesys visais laikais buvo nukreiptas iš esmės vien į rašomąją kalbą, Jablonskis bendrinės šnekamosios, galima sakyti, netyrė. O juk iš šnekamosios kalbos svetimybes ir sunkiausia išstumti. Pakaitų diegimas taip pat neatsiejamas nuo šios problemos: vienas dalykas, kai svetimybę pakeičia redaktorius ar stilistas, o kitas - kai jos sąmoningai atsisako pats vartotojas. Čia susiduriama su visos visuomenės sąmoningumu ir požiūriu į gimtąją kalbą, neatsiejamu nuo kalbininkų autoriteto ir gimtosios kalbos prestižo. Visų straipsnyje minimų kalbos grynintojų dėka šiandieninėje bendrinėje kalboje skoliniai sudaro vos kelis procentus. Tačiau šiandien svetimybių norminimas turi priklausyti ne nuo pavienių asmenų, o nuo juos palaikančios visuomenės bendradarbiavimo. Straipsnyje sąmoningai pabrėžiama gimtosios kalbos prestižo ir gryninimo nuostata. Lietuvių kalba turi teorinius svetimybių norminimo pagrindus, šimtametę tradiciją, bet būtina nepamiršti ne mažiau svarbių vidinių nuostatų.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių kalbos leksikos gryninimo tradicija; Dabarties tendencijos; Norminimo tradicija; Dabartinė kalbos politika; Purification of lithuanian lexis; Tendencies today; Tradition of normalisation; Language politics nowadays.

ENIn Lithuania, borrowings have a special and long tradition of normalisation, and it could be employed in language politics nowadays. The first the authors and translators of Lithuanian literature consciously tried either to coin Lithuanian words or to find some equivalents in spoken language. Not all of those home-made words have been adopted in our language, however, we still have a remarkable amount of them, and they have survived through the ages and now are widely used. In the fifth decade principles of normalisation of borrowings were formulated. Linguists made efforts to maintain the purity of the Lithuanian language, to try to replace as many loan-words as possible except for the international words, though they also could have equivalents. Today language politicians carry on the work of their predecessors - a certain amount of old loan-words has been accepted, but newcomers tend to be replaced. Some research has still to be done in this field. We have to find out which of these new loans should be replaced. More attention should be paid to spoken language, in which the home-made words are not always acceptable. The problem is related to the language attitudes and its prestige in general - a field which linguists should promote and remind our society of since it has a tradition of one hundred years. 208. [From the publication]