LTStraipsnyje yra atskleidžiami papročių, susijusių su kryždirbystės objektais, ypatumai, išskiriami pagrindiniai papročiai, susiję su kryždirbystės paveldu, išstudijuojami papročių, susijusių su kryždirbystės objektais, funkcionavimo klausimai, apibendrinamas tokių papročių aktualumas Lietuvoje. Pagrindiniai papročiai, susiję su kryždirbystės objektais, yra šventinimas, puošimas ir lankymas, iš kurių reikšmingiausias yra pirmasis. XIX a. pab. - XX a. pr. visose etnografinėse srityse kryždirbystės objektai buvo puošiami karoliukais, rožančiais, veidrodėliais, kaspinais ir kt., viliantis išgyti nuo įvairių ligų, ar tikintis sulaukti šventojo malonių. Vienas įspūdingiausių papročių - kryžių lankymas prieš sėją. Kaimų tuštėjimas ir kultūrinis vienodėjimas kelia didžiausią grėsmę kryždirbystės tradicijai. Papročių, susijusių su kryždirbystės objektais, aktualumas yra neabejotinas, nes tiek patys objektai, tiek su jais susiję minimi papročiai yra vienas iš žmonių dvasinio gyvenimo turtinimo aspektų visais istoriniais laikotarpiais.Reikšminiai žodžiai: Kryždirbystė; Papročiai; šventinimas; Žemaitija (Samogitia); Kultūra; Paveldas; Cross-making; Customs; Consecration; Samogitia; Culture; Heritage.
ENCross-making objects - buildings and with them related customs were intended only for enrichment of people's spiritual life. The most important custom related to cross-making objects is consecration. Having consecrated a cross or a chapel, the congregation takes off the garland and the land does not belong to the owner anymore. This is a homestead of a saint. The people used to decorate the chapels by putting beads, mirrors and rosaries inside with a belief they would be healed from various diseases or receive clemencies from the saint. Such decoration is common to all ethnographic areas. Visiting of crosses can also be attributed to most impressive customs related to cross making objects. They were visited on Cross Days. [From the publication]