Dailės kūrinio recepcija: menkaverčio meno (kičo) preferencijų kontekstas

LTKičo reiškinys, siejamas su populiariąja kultūra, atspindi masių poreikius: stereotipinį mąstymą, primityvumą, banalumą, jausmingumą, sentimentalumą, estetinio skonio trūkumą. Galima išskirti klasikinį kičą, kuriam būdingas pigumas tiek savo materialine, tiek turinio verte, pretenzingumas, ir profesionalųjį, kurio tikslas - gluminti, šokiruoti žiūrovą tradicinių madingų daiktų jungimu į keistas formas. Kičas neformuoja visuomenės nuomonės apie meną, o atskleidžia visuomenės požiūrį į save. Kičas, kitaip nei profesionalus menas, savo turiniu yra labai skurdus, jis nekelia klausimų, turi tik atsakymus, iš anksto paruoštas klišes. Straipsnyje teorinio tyrimo metodais bandoma nustatyti kičo sampratą, būdingus kriterijus, kilmę, vietą šiuolaikinėje visuomenėje, jo komunikacijos elementus, vartotojų nuostatas šio meno atžvilgiu. Kičo samprata aptariama Lietuvos mokslininkų tyrimų ir teorinių definicijų kontekste. Analizuojama klasikinio ir postmodernaus kičo apibrėžtis. Pateikiama kičo, ne tik kaip estetinio, bet ir kaip socialinio, kultūrinio reiškinio, problema. Siekiama išsamiai operacionalizuoti kičo sąvoką, kad galima būtų atrinkti gatvėje masinės produkcijos tapybos kūrinius ir juos panaudoti preferencijų tyrimui. Autorė analizuoja kodėl smerkiamas kičas, kodėl sunku apibūdinti kičą, kokie kičo ir profesionalaus meno skiriamieji bruožai, kas yra kičo vartotojai, kaip ir kodėl jis atsiranda, kokie tyrimai atlikti mūsų šalies kontekste.Reikšminiai žodžiai: Masinė kultūra; Menkavertis kūrinys; Kičas; Recepcija; Preferencijos; Kriterijai; Mass culture; A piece of novelettish art; Kitsch; Reception; Preferences; Criteria.

ENThe phenomenon of kitsch, related to popular culture, reflects the needs of the masses: stereotypical thinking, banality, sentimentality, sensitivity and lack of aesthetic taste. The following types of kitsch can be distinguished: classic kitsch, characterized by cheapness both in terms of the material and content value and pretension and professional kitsch, aimed at shocking and puzzling the viewer by connecting traditional fashionable objects into bizarre forms. Kitsch does not form the public opinion on art, but reveals the public opinion on itself. Differently from the professional art, kitsch is very poor in its content, it does not raise any issues, but provides answers, i. e. prepared clichés. The article, by employing methods of theoretic study, makes attempts to identify the definition of kitsch, the characteristic criteria, origins, the place in the modern society, the elements of communication and the consumers’ attitude towards it. The definition of kitsch is discussed in the context of Lithuanian scientists’ studies and theoretic definitions. The definitions of classic and post-modern kitsch are analyzed. The problem of kitsch both as an aesthetical and social and cultural phenomenon is provided. The attempts to provide a comprehensive operationalization of the definition of kitsch are made, in order to be able to select mass production paintings and use them for preferential study. The author analyzes the reasons for denouncing of kitsch, the difficulties in defining kitsch, the differences between kitsch and professional art, the users of kitsch, the reasons for emergence of kitsch and the studies of kitsch, performed in the context of Lithuania.