LTStraipsnyje, remiantis pasauline edukacine patirtimi (Hargreaves, 1999; Jarvis, 2001; Schlechty, 1990) ir Lietuvos švietimo realijomis (Bitinas, 2000; Bruzgelevičienė, 2001; Janušauskienė, 2001), keliamos modernumo ir postmodernumo sankirtos problemos ir realizuojamas tikslas nubrėžti modernumo ir postmodernumo, kaip socialinių ir edukacinių reiškinių, paralelinius kontūrus pasaulyje ir Lietuvos mokyklinės lituanistikos aktualijų terpėje, pasirinkus tyrimo objektą – socialinius ir edukacinius reiškinius pasaulyje ir Lietuvoje, Lietuvos švietimo reformą bei Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų aukštesniųjų klasių moksleivių, jų tėvų ir mokytojų individualius lituanistinius interesus ir nuostatas. Aptarus 2002 metais Lietuvoje atlikto anketinio tyrimo duomenis, konstatuojama trijų ugdymo paradigmų (klasikinės, moderniosios, postmoderniosios) poreikių raiška, siekiant Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose įsigyti arba tobulinti lituanistinę kompetenciją. Atsižvelgus į šio tyrimo rezultatus, įvardijama postmodernių edukacinių poreikių radimosi tendencija Lietuvoje ir daromos išvados rekomenduoti lanksčių edukacinių pažiūrų realizavimą įvairiais mokymo(si) būdų deriniais, siekiant sudaryti sąlygas kiekvienam moksleiviui įgyti norimą lituanistinę kompetenciją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vidurinės mokyklos; Modernizmas; Postmodernizmas; Lankstus mokymo požiūris.
ENThe article, with reference to the worldwide educational experience (Hargreaves, 1999; Jarvis, 2001; Schlechty, 1990) and realia of the Lithuanian education (Bitinas, 2000; Bruzgelevičienė, 2001; Janušauskienė, 2001), poses the problems of intersection of modernity and postmodernity and actualises the purpose to draw parallel outlines of modernity and postmodernity, as social and educational phenomena, in the world and in the environment of topicalities of the Lithuanian school lithuanistics, opting for social and educational phenomena in the world and Lithuania, Lithuanian education reform and individual lithuanistic interests and attitudes of the pupil of the senior forms of the Lithuanian comprehensive schools, their parents and teachers as the object of survey. The discussion on the data of the questionnaire survey carried out in Lithuanian in 2002 is followed by the statement in respect of the expression of the needs of three education paradigms (classical, modern, postmodern) in order to acquire or improve lithuanistic competence in the Lithuanian comprehensive schools. In respect of the results of the survey, the tendency of emergence of postmodern educational needs in Lithuania is named and it is concluded that realisation of flexible educational approaches by combinations of various teaching (learning) methods should be recommended in order to allow each pupil to gain desired lithuanistic competence.