A Topographical mapping of Lithuanian philosophy

LTStraipsnyje siekiama nužymėti Lietuvos filosofijos žemėlapio kontūrus. Koncentruojamasi ne į konkrečias Lietuvoje kuriančių filosofų teorijas, bet į pačias filosofavimo sąlygas. Svarstant sąlygas, kuriomis Lietuvoje funkcionuoja filosofija, posovietiniu periodu jau ne kartą fiksuota jos kritinė būklė. Krizės priežastimis buvo laikomi du esminiai faktoriai. Pirma, tai laiko netolydumas - vientisos linijinės filosofinės tradicijos stoka, atsiradusi pertraukus "organišką" filosofijos raidą sovietiniu režimu ir jo primetamomis mąstymo klišėmis. Antra, tai erdvės netolydumas - Vakaruose užsimezgusių intelektualinių problemų perkėlimas į Lietuvos situaciją, neišvengiamai prarandant perkeliamų temų aktualumą ir kontekstualumą. Konstatuojama, jog abiem atvejais į Lietuvos filosofiją žiūrėta iš "atsilikimo", "vėlavimo", "stokos", "sulėtėjusio" ar net "sustojusio vystymosi", "pasivijimo būtinybės" sąvokų pozicijų. Straipsnyje argumentuojama, jog mąstant šiomis sąvokomis, filosofijos situacija Lietuvoje lieka esmiškai neaprašyta. Esmine filosofijos Lietuvoje charakteristika laikomas jos "strateginis" pobūdis. Strateginis, visaaprėpiantis, į galutinius atsakymus pretenduojantis mąstymas neigia dialoginę ar kritinę savo paties atžvilgiu poziciją, nėra pajėgus reaguoti į naujus iššūkius, klasifikuoja ir mumifikuoja filosofijos istoriją. Kaip alternatyva "strateginei" pozicijai akcentuojama "taktinė" filosofija, nepretenduojanti į visuotinumą, bet atvira rizikai, kitybei ir kritiniams permąstymams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos filosofija; Strategija; Taktika; Aporija; Lithuanian philosophy; Strategy; Tactics; Aporia.

ENThe article seeks to mark out the contours of the map of Lithuanian philosophy. The concentration is not on specific theories created by the philosophers in Lithuania, but on the conditions of philosophizing itself. While considering the conditions under which philosophy operates in Lithuania, its critical condition has been fixed during the post-Soviet period more than once. The crisis was considered to have been caused by two major factors. First, the discontinuity of time - lack of solid linear philosophical traditions resulting after the interruption of "organic" evolution of philosophy during the Soviet regime and under the intrusion of its thinking cliché. Second, the spatial discontinuity - transition of intellectual problems started in the West to Lithuanian situation, inevitably losing the relevance and contextuality of the themes being transferred. It is stated that in both cases, the Lithuanian philosophy was regarded from the notions of "backwardness", "delay", "lack", "slowdown" or even "stagnant development, "the need for catch-up" positions. The article argues that the thinking on the basis of these concepts, the situation of philosophy remains fundamentally untouched in Lithuania. Essential characteristic of philosophy in Lithuania is believed to be its "strategic" nature. Strategic and overall thinking which lays claims to the final answer denies an interactive or critical position in respect of its own is not able to respond to new challenges, and classifies and mummifies the history of philosophy. As an alternative to "strategic" position, the "tactical" philosophy is emphasized which does not lay claim to the universality but is open to the risk, alterity and critical re-thinking.