Apie funkcinius stilius ir registrus

LTFunkcinė stilistika stilių apibrėžia pagal požymius, kuriais remiantis šie kalbos variantai skiriami iš bendrinės kalbos visumos. Dažniausiai apibrėžiant funkcinį stilių akcentuojama bendravimo veiklos sritis (kartais ji siejama su visuomenės sąmonės formomis) arba šnekos situacija (siejama su stereotipine socialine situacija), kurių tikslai ir uždaviniai lemia kalbos priemonių atranką. Yra dvi pagrindinės registrų klasifikacijos, kurios skiriasi veiksnių skaičiumi. Pirmoje išskiriama 1) šnekos sritis - visuomenės veiklos sritis, kurioje vartojama šneka; pagal ši veiksnį skiriami politikos, techninių mokslų, asmeninių santykių registrai; 2) šnekos forma - šnekos veiklos būdas, visų pirma skirtumas tarp šnekamosios ir rašomosios kalbos; pavyzdžiui, gali būti politikos šnekamasis ir rašomasis registrai; 3) šnekos kokybė - šnekos akto dalyvių santykis, dažniausiai apibrėžiamas pagal familiarumo ir oficialumo priešpriešą. Antrojoje klasifikacijoje išskiriami registrai: 1) šnekos objektas, 2) šnekos situacijos tipas, 3) šnekos dalyvių vaidmenys, 4) šnekos pobūdis, 5) šnekos forma. Iš pateiktų funkcinių stilių ir registrų apibūdinimų matyti, kad šios lingvistinės teorijos kai kuriuos šnekos reiškinius vertina panašiai, panašūs ir veiksniai, pagal kuriuos skiriami funkciniai stiliai ir registrai. Registrų teorija remiasi teksto semantika, todėl jos negalima tapatinti su funkcine stilistika; jos tyrinėjimų pobūdis yra platesnis. Tačiau šias teorijas galima sėkmingai derinti tyrinėjant nemeninius stilius, taip būtų galima išsamiau atskleisti šnekos dėsningumus tam tikrose bendravimo srityse.Reikšminiai žodžiai: Funkciniai stiliai; Kalbos funkcija; Ekstralingvistiniai veiksniai; Registrai; Functional styles; The language function; The extralinguistic factors; Registers.

ENThe paper reviews the main theories of functional styles and registers. On the basis of the extra linguistic factors defining a functional style, a distinction is made between two of its treatments. Following the first one, the main factor deciding the type of functional style is the form of social consciousness and its role in a society; it is related to the type of activities or area of communication. Adherents of the second treatment take a functional style as a social and psychological phenomenon. There is a variety of classifications of functional styles. Some of them are motivated on the basis of the language functions, whereas the others are based on the decisive factors of the style. Therefore, different criteria lead to the distinction of the same functional styles - scientific, administrative, publicistic, colloquial (everyday), artistic (belles-letres). The variety of styles is important for us in order to be able to exhaustively define the complicated phenomenon of style. The register theory, which evolved in English text linguistics, like the theory of functional styles, dwells on the usage of different language varieties in different social situations. The theories of functional styles and registers could be combined when studying non-artistic styles, especially everyday, or colloquial, style. [From the publication]