Naujųjų skolinių atitikmenys - naujadarai

LTNaujųjų skolinių atitikmenys yra tam tikri nauji dariniai. Tai gali būti tikrieji darybiniai naujadarai (vediniai, dūriniai), semantiniai neologizmai, nominatyviniai žodžių junginiai. Iš visų naujosioms svetimybėms siūlomų atitikmenų naujadarai sudaro apie trečdalį su puse. Tokį santykį lėmė kelios priežastys: 1) ne visada naująja svetimybe įvardijamas naujas dalykas, todėl ji keičiama jau turėtu lietuvišku žodžiu; 2) dažni daugiažodžiai (sudėtiniai) atitikmenys, kurių dėmenimis paprastai eina seni lietuviški žodžiai ar jų formos; 3) atitikmenys, kurių grafinė raiška sutampa su žodynuose esančių lietuvių kalbos žodžių, o leksinė reikšmė nutolusi ar visai kita, remiantis formaliu kriterijumi, darybos požiūriu nelaikomi naujadarais. Beveik visi naujadarai yra daiktavardžiai. Daugiausia yra priesagų vedinių (25), beveik per pusę mažiau - dūrinių (14), labai nedaug galūnės vedinių (3). Visai nepanaudota priešdėlinė daryba. Tradicine galima laikyti tik priesagų vedinių gausą: jų yra 1,3 karto daugiau negu visų kitų darinių. Skolinių ir jų atitikmenų darybos tyrimas rodytų, kad tiesioginio ryšio tarp keičiamojo skolinio ir jam siūlomo lietuviško atitikmens darybos būdo nėra. Daugumos naujadarų darybos motyvacija autentiška. Yra skolinių ir atitikmenų porų, kurių semantinė motyvacija panaši, bet skiriasi darybos būdas. Porų, kurių darybos motyvacijos panašumai akivaizdūs, labai nedaug. Būtina tirti skolinių ir jų atitikmenų vartoseną, ir, remiantis tais tyrimais, teikti visuomenei priimtinus, turinčius daugiau galimybių prigyti tinkamai motyvuotus naujadarus.Reikšminiai žodžiai: Naujadarai; Naujųjų skolinių atitikmenys; Semantiniai naujadarai; Dūriniai; Darybiniai naujadarai; Neologisms; Equivalents of new borrowings; Semantic neologisms; Nominal word- groups; Derivative neologisms.

ENNew borrowings and their Lithuanian equivalents arc a two-fold phenomenon covering the process of borrowings and the evolution of new derivatives. It may include semantic neologisms, nominal word-groups and true derivative neologisms. After having investigated the lists of new borrowings and their equivalents submitted to the society, it has turned out that the latter comprise about one third of all equivalents. Almost all newly-made equivalents are nouns. They have been produced on the basis of three out of four modes of derivation of the Lithuanian language; the majority of them are suffixation derivatives (25), about half as many are compounds (14) and just a few inflexional derivatives (3). Prefixation has not been employed at all. The proportion of inflexional derivatives to compounds (3 : 14) would testify to a tendency that is contrary to the traditional distribution of derivatives in a language where compounds are nearly as numerous as inflexional derivatives. However, the proportion is not completely unexpected. One of the tendencies of the evolution of neologisms is a relative increase of compounds (as compared to prefixation and inflexional derivatives). It is only the high number of suffixation derivatives that can be attributed to the traditional modes of derivation - there are 1.3 times as many suffixation derivatives as there are other derivatives. Traditionally, the prefixation derivatives are the least productive, therefore the tendency is not surprising. Most borrowings are systemic and belong to the neologisms of typical derivation. No negative influence of other languages has been observed. [From the publication]