Nauji kalbos reiškiniai: natūralioji ir dirbtinė atranka

LTPastarąjį dešimtmetį dėl įvairių priežasčių bendrinė lietuvių kalba sparčiai kinta. Stebimi reikšmingi pokyčiai ne tik leksikoje, bet ir gramatikoje; pasikeitė net grafinis lietuviško teksto vaizdas. Pagal vartojimo dažnumą ir paplitimą naujoves sąlygiškai galima skirti į dvi grupes: laikinąsias naujoves ir plintančius vartosenoje naujus reiškinius. Laikinosios naujovės atlieka savo funkciją tam tikrame kontekste ir išnyksta. Kad naujovė plinta, pirmiausia rodo vartosenos duomenų statistika (vartojimo dažnumas ir įsigalėjimas įvairiose bendrinės kalbos vartojimo srityse). Plintančios naujovės kurį laiką gali natūraliai arba per kodifikaciją pasitraukti iš vartosenos. Kalbos naujovių norminimą turėtų sudaryti keli etapai: naujovės fiksavimas, stebėjimas ir ryšių su panašiais reiškiniais nustatymas; problemos formulavimas; sprendimas, ar reiškinį palikti natūraliajai atrankai, ar mėginti dirbtinai veikti jo funkcionavimą; rekomendacija (jeigu iškart negalima kodifikuoti) arba aiški teigiamoji arba neigiamoji kodifikacija; teikinio diegimas vartosenoje. Ar naujovė turėtų būti palikta natūraliajai atrankai, o kur reikalinga dirbtinė, sąmoninga naujovių atranka – atsakymą į šį klausimą turėtų lemti kalbos vartotojų mokėjimas įžvelgti galimus vienos ar kitos naujovės įsigalėjimo padarinius. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Bendrinė kalba; Kalbos pokyčiai; Naujadarai; Innovation in language use; Standard Lithuanian; Changes in lexis.

ENDuring the last decade standard Lithuanian has been rapidly developing. This is due to several reasons. There are remarkable changes not only in the lexis, a layer always likely to change, but also in grammar; there are changes even in the graphicshape of the Lithuanian text. According to the frequency and distribution of the innovations, they can be divided into the following two groups: transient innovations and phenomena spreading in the language usage. Transient innovations perform their function in their context and become extinct. The statistics of the usage data (frequency and stability of the phenomenon in various spheres of language use) as well as the widening scope of the innovation from the point of view of the language system testify to the spread of the new phenomenon. In course of time the innovations can naturally or via codification become extinct. Innovations should be subject to adjustment to the language norm at several stages, namely: by recording the innovation, observing it and establishing relations with similar phenomena; by wording the problem; by proposing a solution - either by deciding that the phenomenon should be left to the natural selection or attempting to artificially influence its functioning; by issuing a recommendation (if it is impossible to codify at once) or a clearly negative or positive codification; by establishing the innovation in language use. Whether the innovation should be left for the natural or artificial, conscious selection, should be decided by the ability of language users to foresee the possible consequences of the innovative usage. [From the publication]