New challenges for collective labour relations in Lithuania : labour law vs. business relationship

LTŠiuolaikinėje visuomenėje teisiniai darbo santykiai yra sudėtingi ir įvairialypiai. Jie rodo tiek egzistuojančią rinkos ekonomikos situaciją, tiek bendrus visuomeninio gyvenimo dėsningumus. Net patys menkiausi, socialinio ar ekonominio gyvenimo pokyčiai pirmiausiai atgarsį randa darbo santykių srityje ir neišvengimai sąlygoja prieštaravimus, nesutarimus ir konfliktus tarp šių santykių dalyvių. Tai leidžia kalbėti apie sudėtingą darbo teisės paskirtį - nustatyti tokią visuomeninių darbo santykių reguliavimo praktiką kurioje kiek įmanoma labiau būtų išlaikyta dviejų darbo santykių veiksnių - darbo ir kapitalo - pusiausvyra. Didėjantys globalizacijos procesai, technologinė revoliucija, naujų užimtumo formų plėtojimas, verslo perkėlimas į kitas valstybes ar net žemynus, beveik neribota informacinių technologijų panaudojimo darbo procese galimybė suformavo prielaidas darbo santykių individualizavimui. Tai, kas buvo aktualu vykstant pramoninei revoliucijai ir egzistuojant gamybiniams santykiams, nebetenka savo vertės, kai kalbame apie technologinę revoliuciją ir įsivyraujančius vartotojiškos visuomenės santykius. Todėl ir kolektyvinei darbo teisei keliami nauji uždaviniai, nes ji jau nebegali apsiriboti darbuotojų kolektyvinių teisių apsauga atskiroje įmonėje ar gamybinių santykių srityje.Todėl šiandieninė Europos visuomenė ir politikai turi ypatingą dėmesį skirti naujos kartos kolektyvinių darbo santykių modelio realizavimui, t.y. pirma, kurti vieningai koordinuojamą Europos Sąjungos kolektyvinių darbo santykių sistemą kuri nors ir nebūdama unifikuota, turėtų būti grindžiama vieningomis principinėmis nuostatomis ir vertybėmis. Kita vertus, atskiros Europos Sąjungos valstybės narės taip pat turi siekti ne išsiskirti iš minėtos integralios Europinių kolektyvinių darbo santykių sistemos. Taigi šiuo atveju suvienytai Europai priskiriamas katalizatoriaus, vienijančio skirtingas egzistuojančias sistemas, vaidmuo. Kolektyvinių darbo santykių dalyviai - darbuotojų ir darbdavių organizacijos - tampa lygiaverčiais politikų partneriais, įtakojančiais svarbių sprendimų priėmimo mechanizmus ir sąlygojančiais daugelį socialinių bei ekonominių pokyčių pasauliniame kontekste. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kolektyviniai darbo santykiai; Darbo rinka; Darbo rinkos lankstumas ir saugumas; Industrial relations; Labour market; Security and flexibility; Of the labour market; Collective labour relations.

ENThis paper views the mission and place of labour relations in modern social and economical life. This study has features of social, legal and economic analysis, by which the author tries to summarise the influence of contemporary social phenomena on industrial relations and to show how social partners impact on the social and economic processes. Labour relations have been strongly individualised recently. This was influenced by the processes of globalisation, technological revolution, new types of employment, business transfer, information technologies, etc. What was important in times of industrial revolution and production relations, loses its significance when we speak about technological revolution and consumer society. Labour law also faces new tasks because it is not enough for this law to confine to a particular enterprise or branch of industry. For this reason, contemporary social policy should pay extra attention to the implementation of a new model of industrial relations. Firstly, it should involve coordination of collective labour relations in the European Union, which would use common values and principles in this sphere. Each Member State should try to follow these general but very important principles of European regulation of labour relations. Therefore, the European Union could be seen as accelerant uniting different labour systems. [From the publication]