Impact of eurointegration on the Lithuanian policy agenda
LTLietuva, atgavusi politinę ir ekonominę nepriklausomybę, buvo priversta kurti naują politinę šalies darbotvarkę. Naujos sistemos sukūrimas sąlygojamas daugelio vidaus ir išorės procesų, vienas jų - integracija į Europos Sąjungą. Vykdomoji šalies valdžia reprezentuoja Vyriausybę, kuri atsakinga už šalies išsivystymo lygį ir ekonominę gerovę. Vyriausybes darbotvarkėje (programoje) deklaruojami jos veiklos prioritetai. Atliktas dešimties Lietuvos Respublikos Vyriausybių darbotvarkių tyrimas (Vyriausybių valdymo laikotarpis buvo padalytas i dvi dalis - ikiintegracinį ir integracinį. Kompiuterinio turinio analizė leido konstatuoti, kad svarbiausiu šalies prioritetu visose vyriausybių programose yra laikoma ekonominė šalies gerovė, o integracinis procesas šiam prioritetui įtakos neturi. Empiriniai tyrimo duomenys tik patvirtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybe programinėse nuostatose deklaravo ES svarbą. Ikiintegracinio laikotarpio Vyriausybės programose skirdavo žymiai mažiau dėmesio integracijos svarbai nei integracijos laikotarpio Vyriausybės. Lietuvos Respublikos Vyriausybių darbotvarkės prioritetai, išskyrus ekonominę gerovę, yra kintantys. Tyrimas parodo supranacionalinės organizacijos svarbą Vyriausybės darbotvarkės turiniui. [Iš leidinio]
ENLithuania was one of the first countries in the post-communist space which privatized a lot of state-owned property. The author argues that the law does not have a number of important issues discussed: efficient management of state property, material responsibility for the inefficient management of property, specific rights and obligations of state institutions by that manage real estate are not regulated, the state privatization commission does not participate when making the privatization list. The author believes that the law must clearly define what information is confidential. The heads of state institutions do not guarantee the compliance with the procedures laid down by the state resolutions when they represent the state interests in open and closed joint-stock companies and nonprofit organizations. One of the problems is that privatization has become not a tool for economic policy, but the tool for the aspiration of political objectives. Due to the range of political problems, the privatization process was unduly accelerated and happened together with the creation of legislative base. Transactions are often too small. The use of income received from the privatization is even regulated by three laws, and all of them provide a different use of this income. The author believes that the economic incentive programme is economically unacceptable way for the use of privatization income. Privatization funds are distributed on the basis of vague criteria. Most of privatized companies are monopolies, and in the absence of law on monopolies, these areas continue to be monopolized. There is a non-transparent privatization on municipal level, too. State Privatization Commission is a politicized institution which does not receive the requirements for professional competency.
