LTStraipsnyje pristatomas tyrimas, kurio tikslas - Šiaulių miesto mokyklų pavyzdžiu atskleisti bendrojo lavinimo mokyklų vidaus audito (VA) metodikos taikymo problemas. VA buvo suskirstytas į šešis etapus: pasirengimas, “plačiojo” audito atlikimas, pasirinktos srities analizė, atsiskaitymas ir informavimas, planavimas, ekspertų ir pedagogų nuostatų VA atžvilgiu analizė. Pirmasis etapas užima daug laiko, nes norint veiksmingai ir išsamiai pasiruošti VA vykdymui reikia išstudijuoti daug literatūros; nepakankamas pedagogų pasirengimas vykdyti VA. Antrasis VA etapas vertinamas kaip nesudėtingas procesas, tačiau ne visose mokyklose ,,platusis" auditas atliekamas kasmet. Tai turi neigiamos įtakos tolesniam VA vykdymui, nes ,,platusis" auditas suteikia pradinės informacijos apie situaciją mokykloje ir padeda nustatyti privalumus bei tas sritis, kurias reikia tobulinti. Trečiasis VA etapas respondentų pripažintas kaip sudėtingiausias, jo pagrindinės problemos: jis užima pernelyg daug laiko, nes VA vykdytojams reikia pritaikyti konkrečiai mokyklai VA metodikoje pateiktas iliustracijas, parengti vertinimo instrumentą atlikti pasirinktos srities analizę; pedagogai stokoja kompetencijų kurti VA metodikos iliustracijas, parengti pasirinktos srities analizės vertinimo instrumentus, apdoroti surinktus kokybinius duomenis. Ketvirtajame ir penktajame etapuose respondentai esminių problemų neįvardijo. Penktajame etape nustatyta, kad neretai VA vykdymas sukelia negatyvias nuostatas ir formuoja neigiamą požiūrį į vidaus audito procesą mokyklose. Dauguma apklaustųjų pritarė, kad mokykla ir prieš VA vertindavo savo veiklą, kad VA metu įvertinti veiklos rezultatai yra ir taip žinomi.
ENThe article presents a study the aim of which - to reveal the problems of application of internal audit (IA) methodology at schools under the model of comprehensive schools in Šiauliai city. IA was divided into six phases: preparation, fulfillment of "broad" audit, analysis of selected field, reporting and conveyance, planning, analysis in respect of attitude towards IA by experts and educators. The first stage takes a long time, because a lot of literature should be studied in order to prepare for the implementation of IA effectively and fully; preparation of educators for the realization of IA is insufficient. The second phase of IA is treated as a simple process, but the "broad" audit is not done at all schools annually. This has a negative impact on the further realization of IA, because, the "broad" audit provides initial information about the situation at school and helps to identify advantages and the fields that need to be improved. The third phase of IA is recognized to be the most difficult one by the respondents; its main problems are as follows: it takes too much time, because the IA executors should apply the methodical illustrations presented in IA to a particular school, to prepare an evaluation instrument for the performance of analysis of selected field; the educators lack the skills to develop the methodology of IA illustrations, to prepare evaluation instruments for the analysis of selected field, to process collected qualitative data. Major problems during the fourth and fifth phases were not indicated by the respondents. The fifth stage showed that the implementation of IA often causes negative attitudes and forms negative attitudes towards the internal audit process at schools. Most respondents agreed that the school used to evaluate its activity before the IA as well, and the results of activity evaluated during the IA are known either.