Empirical research and assessment of service-learning : at the crossroads of research objects, strategies and methods

LTStraipsnyje bandoma spręsti mokslinėje literatūroje iškeliamą kooperuotų studijų (service-learning) nesistemingumo ir nepakankamo metodologinio pagrindimo problemą. Autorė analizuoja kooperuotų studijų (service-learning) tyrimuose keliamus tyrimo klausimus ir nagrinėjamus objektus, epistemologines ir metodologines prieigas, tyrimo strategijas ir metodas, gilinasi į iškylančias tyrimų validumo ir patikimumo problemas. Vienas iš svarbiausių tyrimo klausimų, keliamų kooperuotų studijų (service-learning) tyrimuose, yra šios mokymosi formos pedagoginis efektyvumas ir nauda, poveikis mokymosi rezultatams. [...] Straipsnyje pristatomi esminiai kooperuotų studijų (service-learning) bruožai ir pedagoginiai ypatumai. Sprendžiant nepakankamo kooperuotų studijų (service-learning) tyrimų teorinio pagrįstumo problemą, straipsnyje išskiriamos teorijos, kuriomis dažniausiai remiamasi atliekant naujo metodo tyrimus. [...] Straipsnyje palyginamos skirtingos kooperuotų studijų (service-learning) tyrimuose taikomos epistemologinės prieigos ir metodologijos: aptariama pozityvistinė, kiekybiniais tyrimais paremta, ir interpretacinė, socialinio konstruktyvizmo, interakcionizmo prieigos ir pažinimo nuostatos. [...] Aprašytos epistemologinės nuostatos, metodologinės prieigos ir tyrimo strategijos turi potencialą ištirti tik atskirus tyrimo klausimus ir tyrimo objektus. Analizuojant kiekybinių ir kokybinių tyrimų, skirtingų epistemologinių vertybių ir įsitikinimų galimybes ir ribotumus, straipsnyje siūloma taikyti tyrimo strategijų ir metodų triangualiacijos principą. Taip tikimasi užtikrinti kooperuotų studijų tyrimų kompleksiškumą, sistemingumą, didesnį validumą ir patikimumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Service-learning; Research in service; Leaming; Epistemology; Methodology; Positivism; Social constructivism; quantitative methods; qualitative; Methods.

ENThe article deals with problem of non-systematic and insufficient methodological substantiation of service-learning (hereinafter referred to as SL). Problems raised and objects analyzed in SL research, epistemological and methodological approaches corresponding to them, research strategies, designs and methods, their possibilities and limitations, emerging problems of validity and reliability are analyzed. The article presents essential SL features and pedagogical research. A positivist approach based on quantitative research is discussed, where effect of SL method on students, lecturers and community members is investigated using experiment and quasi-experiment methods and quantification procedures and is presented as a relationship between independent and dependent variables. Not only positivist approach, but also interpretational, social constructivism and epistemological interactionist approaches are discussed in SL research. By distinguishing possibilities and limitations of different epistemological values and beliefs, of quantitative and qualitative research, triangulation of research strategies and methods is proposed in order to achieve complexity, systematicity and greater reliability of SL research. [From the publication]