Tautos ir valstybės sąmoningumo atmainos : atskirties anatomija (lietuvių tautos atvejis)

LTStraipsnyje aptariamos holizmo bei individualizmo praktikomis grindžiamos civilizacijos ir jų sociokultūrinis pobūdis. Akcentuojamas holizmo stygius Vakaruose ir ypač Lietuvos praktikoje. Tuo pagrindu autoriaus dėmesys fokusuojamas į egzistuojančias (ir jo paties santykinai išskirtas) dvi sociosistemos sąmoningumo atmainas: istorinę-kultūrinę ir utilitarinę-pragmatinę. Išplėtotame pavidale pateikiama jų charakteristika. Teigiama, jog šių sąmoningumo atmainų pusiausvyra Lietuvoje privalėtų būti ypatingo dėmesio centre. Jos išsaugojimas nuolatinės kaitos ir vartojimo visuomenės įsigalėjimo sąlygomis galėtų užtikrinti lietuvių tautos ir valstybės integralumą bei tvarumą. Remiantis dedukciniu analizės metodu teigiama, jog toji pusiausvyra Lietuvoje gana aiškiai yra pažeista istorinės-kultūrinės sąmoningumo atmainos nenaudai. Reziumuojama, jog tokia padėtis tam tikru laipsniu komplikuoja Lietuvos santykius su Europos Sąjunga. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tautinė valstybė; Civilizacija; Civilizacijų analizė; Socialiniai pakitimai; Globalizacija.

ENThe article discusses civilisations based on the practices of holism and individualism, as well as their sociocultural character. It emphasises the lack of holism in the West and, especially, in the Lithuanian practice. In this regard, the author focuses on the existing two types of socio-systemic consciousness: historical-cultural and utilitarian-pragmatic by elaborating them and describing their characteristics. The article argues that the balance between these two types of consciousness should receive particular attention in Lithuania. The preservation of this balance under the conditions of constant change and the prevalence of the consumer society could ensure the integrity and the resilience of the Lithuanian nation and the state. Following the method of deductive analysis, the article argues that this balance has clearly been upset in Lithuania to the disadvantage of the historical-cultural consciousness. It is concluded that this situation complicates Lithuania’s relations with the European Union to a certain extent.