XII lentelių įstatymai: bendrųjų šiuolaikinės teisės principų pradmenys

LTXII lentelių įstatymai (Leges XII tabularum) -- pirmasis rašytinis romėnų teisės šaltinis, pasirodęs V a. pr. Kr. viduryje. Romanistikos mokslas, apibūdindamas šį teisės paminklą, jį tituluoja „didingu teisės kūriniu", „fundamentaliu romėnų teisės paminklu, kuriame padėta visa senovės teisinė kūryba ir kuris nustatė vėlyvesnės teisės išsirutuliojimo gaires", „visos vėlesnės romėnų teisė užuomazga", „teise, kuria tebesinaudojame ir dabar". Patys romėnai XII lentelių įstatymus laikė visos teisės, t. y. tiek viešosios, tiek ir privatinės, šaltiniu (fons omnium publicum privatique iuris), o Markas Tulijus Ciceronas teigia, jog Romos mokyklose jų nuostatas buvę privalu įsiminti. Kitaip tariant, XII lentelių įstatymai buvo savotiškas „pagrindinis įstatymas", sankcionavęs svarbiausius iki tol susiklosčiusius teisinius papročius bei įtvirtinęs reikšmingiausius teisinio reguliavimo principus. Šiame straipsnyje į XII lentelių įstatymus stengiamasi pažvelgti ne tik tradiciniu, t. y. teisės istorijos, aspektu, kaip į iškiliausią ikiklasikinio laikotarpio romėnų teisės paminklą, bet ir mėginama rekonstruotame įstatymų tekste identifikuoti tai, kas šiandien yra tapę bendriausiais teisės principais, perimtais ir įgyvendinamais veik visų civilizuotų valstybių teisės sistemose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Romėnų teisė; XII lentelių įstatymai; Teisės principai; Roman law; Laws of Twelve Tables; Principles of law.

ENThe Laws of XII tables (leges XII tabularum) appeared in the middle of the 5th century BC and belong to the very first written source of the Roman law. The Roman law science qualifies this legal record as a "magnificent legal work", a "fundamental monument of the Roman law containing entire ancient legal creation that defined further law development guidelines", a "rudiment of the whole posterior Roman law" and "the law we are still using today". The Romans regarded the laws of XII tables as the source of entire law, i.e. both public and private law (fons omnium publicum privatique iuris) and Marcus Tullius Cicero maintained that school pupils of Rome would learn provisions of the Laws by heart. In other words, the Laws of XII tables was somewhat like a "fundamental law" that approved the most important thitherto developed legal traditions and consolidated significant legal regulation principles. The authors of the present work try to take the Laws of XII tables not only traditionally, i.e. from the point of view of the law history, as the outstanding monument of the Roman law preclassic period, but make attempts at identifying within the reconstructed text some principles and provisions developed by modern law. Their search seems to be successful enough.The authors of the present publication happen to find in the Laws of XII tables such general law interpretation and application principles like a provision incident to effectiveness of the rule of law in regard to time, that posterior legal acts abolish validity of the prior ones, the principle that maintains that legal power acquires only publicly promulgated rule of law, prohibitions for subjects of legal relations to change by mutual agreement imperative rules of law and in relation with it general classification of law into public and private, principles defining equality of individuals before law and legal regulation universality, provision that prohibits unreasonably to apply an exceptional legal regime for separate groups of legal subjects, etc. Authors of the current article as well claim the germs of such principles of the contemporary law as the exclusivity of self-defence, prohibition to abuse one's law to be found in the ancient Roman laws of XII tables. Moreover, the genesis of the first written source of civil Romanum itself shows the persistent endeavours of ancient Romans to achieve several qualities of law that today are treated as the indispensable traits of civilized legal system. These are the explicitness and stability of law. [From the publication]