LTVakaruose ir Lietuvoje aiškėjantys demokratijos kriziniai, arba kitaip vadinami tapatybės praradimo, reiškiniai kelia klausimą, kaip šie procesai siejasi su teise. Jei daugelis autorių (Patrick J Buchanan, M. Castells, John Naisbitt ir kt.) mano, kad Vakarų demokratijos krizė yra iš tikrųjų vykstantis procesas, tai jis kartu turėtų reikšti ir teisės krizę, nes demokratija ir teisė -- vientisas procesas. Vakarų teisės tradicijos krizę JAV teisininkas H. Bermanas įrodinėja teisės neapibrėžtumu, fragmentiškumu, subjektyvumu, „visuotine panieka įstatymui", teismų sprendimų nenuspėjamumu, orientacija į momentinę, dažnai korporacinę, naudą...Tai sietina su faktu, kad Vakaruose ir Lietuvoje persiorientuojant nuo bendrojo gėrio prie korporacinio, atitinkamai vyksta kontrabandinis grįžimas ir prie tą tendenciją ideologiškai sankcionuojančio teisinio pozityvizmo, tik ne prie tradicinio, o prie moderniškesnės jo formos -- „teisinio realizmo", kuris teisės šaltinį iš įstatymų leidėjo valios linkęs perkelti į teisėjų valią ir taip patobulinti valdžių padalijimo koncepciją praplečiant teismų kompetenciją. Stambiojo verslo korporacijos kartais labiau suinteresuotos „paveikti" teismus, negu įstatymų leidėjus, nes teismai yra arčiau kasdienių reikalų įvairovės, o jų sprendimai galutiniai ir neskundžiami. Todėl „teismų teisėkūra" ima konkuruoti su įstatymų leidėjo teisėkūra ar net ją savo įsakmumu gožti. Neturint aiškiai formuluojamos ir visuotinai pripažįstamos turiningosios teisės sampratos teisinėje praktikoje kyla idėjinė sumaištis, kuri kėsinasi į visuomenės teisinę sąmonę ir į jos objektą: tampa neaišku, ką reikia žinoti, kad šiomis sąlygomis diplomuotas teisininkas galėtų prognozuoti teismų sprendimus ir laikyti save kvalifikuotu specialistu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Demokratija; Teisės krizė; Teisinis nihilizmas; Konstitucinis Teismas; Democracy; Law crisis; Legal nihilism; The Constitutional Court.
EN1. Because of globalization and information technology, indetermination includes all social categories, transfers to "democracy" and to its standard form- law, in the new way creating these two conception crisis. That situation invites to think over again all West democracy knowledge of law, taking into account radically volatizing Europe and world existential situation, which becomes to a new situation in the protection of human rights. 2. Criterion of democracy identity and expansion degree "to substantiate" is human rights, their protection and implementation interests, historically volatizing. Following it, large part of West and Lithuanian societies accept democracy, that part of it (figured in XVIII century liberal doctrines and in XX century spread all over the world) visited crisis; democracy now is not able effectively help people manage casual troubles and in many cases "democratic states institutions means not human will". Moreover, democracy, eliminating one threat to human right, creates a new one at the same time. State has fewer possibilities to control criminal aggression of released person; in globalization, national states usually can not control economical process.3. Democracy and law- solid process. In that way, authors of democracy crisis, have to admit and law crisis as well: because it is not possible to distort the purposes of democracy, not prejudicing, not suspending imperatives of law (fixating purposes and their implementation procedures). 4. In theory all this could be causally related to tendency go back next to positive law conception, moreover- to modern version " legal realism", which reaches "to give" a right only to government institutions, but this time to court: law theretofore was "all, that legislative power do" and now "all that can do judge". In both cases is trying to refuse law as globally significant and not depending from government will existing valuables system, which can be easily reached not only by legislator, courts, but as well and society. 5. Legal positivism, describing law only through formal it marks, becomes best legal doctrine adjust law conception and its practice to imperial policy and grand business corporations' interests, their hegemony. [From the publication]