LTŠiame straipsnyje analizuojama 1949 m. Pasaulio lietuvių deklaracijos (chartijos) reikšmė, tęstinumo būtinybė bei šio, lietuvybę stiprinančio, dokumento modernizavimas. Autoriaus pastangos nukreiptos ne tik į stengimąsi išsaugoti lietuvybę kaip tarptautinės svarbos turtą bei nacionalinės valstybės pagrindą, bet ir į kitus aspektus. Lietuvybės palaikymas apibrėžiamas per aiškiai pažeistą balansą tarp kultūrinio bendruomeniškumo ir pragmatinio individualizmo bei agresyvios rinkos fundamentalumo, kuris priveda prie asmenų dvasinės kultūros nuvertinimo. Straipsnyje Pasaulio lietuvių deklaracijos (chartijos) tekstas pateiktas viešai diskusijai. Ši deklaracija yra laikoma pasaulėžiūros moraliniu dokumentu, vienijančiu Lietuvos žmones.Reikšminiai žodžiai: Tautiškumas; Globalizacija; Identitetas.
ENThis article analyses the significance of the 1949 Declaration (Charter) of Lithuanians of the World, the need for continuity and modernisation of this instrument to strengthen the Lithuanian identity. The author focuses not only on the efforts to preserve the Lithuanian identity as an asset of national significance and the fundamental of the national state, but also to other aspects. The maintenance of the Lithuanian identity is defined through a clearly damaged balance between the feeling of community and pragmatic individualism, as well as aggressive market fundamentalism which leads to devaluation of spiritual culture. The article offers the text of the Declaration (Charter) of Lithuanians of the World for public discussion. This declaration is considered to be the document of outlook morals, uniting the people of Lithuania.