FDI and the transformation from industry to service society in emerging economies : a Lithuanian - Nordic Perspective

LTStraipsnis skirtas tarptautinių kompanijų ir tiesioginių užsienio investicijų (TUI) vadinamosiose pereinamosios ekonomikos šalyse problematikai, ypatingą dėmesį skiriant Norvegijos TUI Lietuvoje laikotarpiu nuo 1991 iki 2006 metų. Nors straipsnis apima pastarųjų penkiolikos metų laikotarpį, autoriai tvirtina, kad per šį istoriškai trumpą laikotarpį ryškiai pasikeitė investuotojų Lietuvoje motyvai bei užsienio investicijų paskirtis. Autoriai kvestionuoja paplitusią nuomonę, kad aukštą ekonomikos išsivystymo lygį pasiekusių šalių TUI pereinamosios ekonomikos šalyse daugiausia lemia siekis mažinti gaminamų produktų ir paslaugų savikainą. Straipsnyje ieškoma priežasčių, lėmusių Norvegijos organizacijų TUI Lietuvoje. Trumpai apžvelgiama Lietuvos ūkio raida, ypatingą dėmesį skiriant TUI dinamikai, tada analizuojamos Norvegijos įmonių TUI Lietuvoje. Straipsnyje nagrinėjama keletas atvejų. Pirmieji jų - Tarptautinė vadybos mokykla (ISM) ir Baltijos investicijų kompanija (BICONOR) - iliustruoja siekį investuoti į veiklą, kuriančią intelektualius produktus ir siekiančią parduoti žinias. Analizuoti didelių Norvegijos įmonių - Telenor, Statoil, REMA ir RIMI - atvejai parodė, kad visus juos sieja tam tikri panašumai. Visos jos dominavo savo veiklos segmentuose Norvegijoje. Tik įžengusios į Lietuvos rinką, šios įmonės tebebuvo naujokės tarptautiniame versle. Be to, visos jos tuo metu išgyveno pokyčių ir išbandymų metą. Praėjusį dešimtmetį Lietuvoje aktyviai investavo ir nemažai smulkaus ir vidutinio verslo įmonių, atstovaujančių įvairioms verslo sritims. Ypatingas dėmesys straipsnyje skiriamas su Norvegijos baldų pramonės atstovų patirtimi susijusiam atvejui.Reikšminiai žodžiai: Tiesioginės užsienio investicijos; Pereinamosios ekonomikos; šalys; Klasteriai.; Foreign direct investment; Emerging economies; Clusters.

ENThe article deals with topic on international and foreign direct investment (FDI) companies in the so-called transition economic states, where a special focus is given on Norwegian FDI in Lithuania during the period from 1991 to 2006. While the article covers the last fifteen years, the authors allege that during this historically short period, there is a sharp change in motives of investors and purpose of foreign investment in Lithuania. The authors question a widespread opinion that a high level of economic development attained in the countries of FDI transition economy, is mainly determined due to aspiration to reduce the cost of product and services. The article seeks the reasons which determined FDI of Norwegian organizations in Lithuania. There is a brief overview of the Lithuanian economic development paying a particular attention to the dynamics of FDI, and there is an analysis of FDI of Norwegian companies in Lithuania. This article examines several cases. First of them - the International School of Management (ISM) and the Baltic Investment Company (BICONOR) - illustrate the desire to invest in activity which develops smart products and aims to sell the knowledge. Analysed cases of the major Norwegian companies - Telenor, Statoil, frame and Rimi - showed that all of them are related by certain similarities. All of them dominated in segments of activity in Norway. Having just entered the Lithuanian market, these companies were still novices in international business. In addition, all of them were going through the times of changes and challenges. During the last decade, a number of small and medium enterprises from different business areas actively invested in Lithuania. Particular attention in the article is paid to the case related to the experience of representatives of Norwegian furniture industry.