Pilietinio tapatumo raiška eilėse apie Vilnių (žvilgsnis į XVI-XX a. Lietuvos poetinius tekstus Vilniaus tema)

LTStraipsnyje apžvelgiami keli poetiniai XVI--XX amžiaus tekstai Vilniaus tema. Straipsnio autorės nuomone, visų tekstų bendras bruožas -- Vilniaus miesto estetizavimas ir piliečio bei sostinės santykio ieškojimas. Atrinkti tekstai savo metu turėjo būti populiarūs tam tikroje skaitytojų auditorijoje, todėl iš dalies jie atspindi ir bendrą šalyje susiklosčiusią situaciją. Poetiniuose tekstuose bandoma atrasti pilietinio tapatumo raiškos paradigmą, palyginti, kokia ji buvo XVI ir kokia -- XX amžiuje, aptarti estetinių priemonių naudojimą tokiai raiškai. XVI—XVII amžiaus pavyzdžiais pasirinkti lotyniški Alberto Stažeskio, Petro Rajeckio tekstai; abu autorius sieja pilietinė priklausomybė. Aptariami kūriniai, priklausantys populiariems vėlesnių amžių poetams -- Dionizui Poškai, Maironiui, Vincui Mykolaičiui-Putinui, Janinai Degutytei. Straipsnio autorė daro išvadą, kad prarastojo rojaus mitas — vienas iš pagrindinių akcentų, kalbant apie valstybės ir piliečio, sostinės ir piliečio santykį tekstuose apie Vilnių. Jis ryškus ir XVI, ir XX amžiaus tekstuose. Skirtumas toks, jog XX amžiaus poetinis subjektas jau praradęs viltį sugrąžinti buvusią didybę, ji likusi tik nuotrupose, o XVI--XVIII amžiuje ją nuolat stengiamasi atkurti. Straipsnio autorė teigia, kad apžvelgus poezijos tekstus aiškėja, jog bendriausiąja prasme Lietuvos autorių poezijoje apie Vilnių subjekto santykis su sostine yra pilietinio tapatumo, vienaip ar kitaip išreikšto saugumo, ieškojimas. Be abejo, to tapatumo raiškos formos yra labai įvairios, priklausančios nuo atskiroms epochoms būdingų poetikos tradicijų.Reikšminiai žodžiai: Pilietinio tapatumo paradigma; Motyvų kaita; Eilės apie Vilnių XVI-XX a.

ENA few poetical texts from 16-20th centuries are reviewed in this paper. The motives of Vilnius city are analyzed concerning mostly on its aesthetics and the relationship between city and citizens. This verse reflects social and cultural situation of the whole country, as it has had its primary audiences and has been corresponding their expectations. There is different expression of the same phenomena of civil identity in the verse of 16th century vs.20th century. In this paper we try to make a review of the aesthetical media which helps to express the concepts of state, city and citizenship. Some poems of Albertus Starzeski and Petrus Rajecki are chosen as the examples from 16-18th centuries. Both authors are united by the same citizenship. Discussing the examples of later centuries, some texts of Dionizas Poška, Maironis, Vincas Mykolaitis-Putinas and Janina Degutytė are chosen. The variety, noticeable clearly while speaking about the authors of different epochs, and about their texts allows to reveal some specific links between civil identity and poetry. [From the publication]