LTLietuvos politiniame diskurse vartojama religinė topika. Krikščioniškieji elementai neatskleidžia esminių pasaulėžiūros klausimų, universalesnių prasmių, neparodo gilesnio kalbančiojo dvasinio turinio. Patyrinėję bendrąsias religinės topikos vartojimo tendencijas Lietuvos parlamentaro retorikoje, galėtume teigti, jog ši topika skirta adresato poveikiui, emocinei ethos tipo argumentacijai sustiprinti. Krikščioniškųjų elementų vartojimas suteikia politiniam diskursui šnekamosios kalbos atspalvį. Vertėtų detaliau paanalizuoti religinio ir politinio diskurso suartėjimo atvejus, atskleisti platesnį visuomeninį ir žmogiškąjį kontekstą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Politika; Retorika; Krikščionybė; Seimas; Politics; Rethorics; Christian; Parlament.
ENThe Christian topos is frequent in Lithuanian political discourse, but its not to be translated into sublime rhetorical form. The mixture of political and religious language is aimed not at a specialized audience, but at the mostly Christian general public, to whom Christian signs and symbols are familiar and welcome. The Christian topos affects its audience's emotions, providing relief from abstruse and boring administrative and conceptual discourse. Ethos, the speaker's identity (political party, aims, intellectual level), plays a key role in the use of this Christian discourse. Facile, popularized religious elements are folded into carefully crafted arguments, spicing up dry political language, nuancing everyday speech. [From the publication]