Vidurinių mokyklų atidarymas Panevėžyje: miesto bendruomenės požiūris
LTVidurinių mokyklų atidarymo Panevėžyje istorija labai aiškiai atskleidžia to meto bendruomenės nuostatas, kurios neretai prieštaravo carinei ideologijai ir konkretiems jos administracijos veiksmams mieste. Mokyklų steigimo iniciatyva ir pagrindinis darbas atidarant mokyklas, žymi materialių išlaidų dalis teko bendruomenei. Jos lyderiai sugebėdavo nugalėti nepalankų valdžios požiūrį, biurokratines kliūtis, sutelkti visuomenę bendram tikslui, dažnai patys demonstravo nesavanaudiškumo ir aukojimosi bendram labui pavyzdžius. Visuomenės pažanga sieta su švietimu, ypač daug iš jo tikėtasi XIX a. devintajame dešimtmetyje. Mergaičių gimnazijos steigimo aplinkybės atskleidė ir kitą aspektą. Imta viešai reikšti tautinius interesus. Nacionalinių kalbų mokymas, siekis dėstyti tautinę istoriją aiškiai rodė, kad siekiama tautinio atgimimo sąjūdžio tikslų. Bandymas tam panaudoti legaliai veikiančios gimnazijos mokymo programą atskleidžia nacionalinio sąjūdžio užmojį ir galią. Tuo, jog tai nebuvo vienkartinis protrūkis, o tvirtas nusistatymas, įtikina tai, kaip atkakliai ir ilgai, net keletą metų vyko kova už Mergaičių mokyklos kontrolę. Net ir jos netekusi bendruomenė reiškė savo principus atsisakydama nepriimtiną mokyklą remti lėšomis. Žvelgiant plačiau, šie įvykiai Panevėžyje papildo istorikų sampratą apie lietuvių ir lenkų nacionalinio judėjimo apraiškas Lietuvos miestuose, atskleidžia naujus pustonius savivaldybių ir carinės valdžios santykiuose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos mokykla; Vidurinis mokslas; Mergaičių švietimas; Panevėžio realinė mokykla; Panevėžio mergaičių gimnazija.
ENThe history of opening of secondary schools in Panevėžys clearly reveals the viewpoints of the community of the period, which quite frequently were in conflict with Tsarist ideology and specific activities of Tsarist administration in the town. The initiative of founding of schools and the main activities, related to opening of schools, as well as the significant share of material costs was born by the community. The community leaders were able to overcome the unfavourable attitude of the authorities, the bureaucratic obstacles and amass the community for the common goal, quite frequently displayed the examples of devotion for the common benefit. The advancement of the society was related to education, especially a lot was expected in the eighties of the 19th century. The circumstances of founding of girls’ gymnasium revealed another aspect. National interests were commenced to be publicly expressed. Teaching of national languages, attempts to teach the national history clearly showed that goals of a national resurrection movement were striven for. The attempt to use the training programme of a legally functioning gymnasium for that purpose reveals the power of the national movement. The fact that this was not a one-off outburst, but a strong stance, is also shown by the intensity and the several years’ duration of the battle for the control of the girls gymnasium. Even after the community lost the battle, it manifested its principles by refusing to fund the unacceptable school. In more general terms the events in Panevėžys supplement the historians’ concept of manifestations of Lithuanian and Polish national movement in Lithuanian towns and reveal the new undertones in the relations between local governments and the Tsarist authorities.
