Savas ar svetimas paveldas? : 1863-1864 m. sukilimas kaip lietuvių atminties vieta

LTYra tokių lietuvių atminties vietų, kurios per ilgą laiką išsaugojo savo simbolinę reikšmę. Tačiau sunku rasti kitą tokį istorinį įvykį kaip 1863–1864 m. sukilimas, kurio interpretacija lietuvių istoriniame naratyve būtų taip pasikeitusi. Todėl šio sukilimo, kaip lietuvių atminties vietos, raida gali labai gerai iliustruoti lietuvių istorinio naratyvo kaitą nuo XIX a. antrosios pusės iki šių dienų. Šios studijos autorių mažiau domina empirinių žinių apie 1863–1864 m. sukilimą ir jo pasekmes gausėjimas, tyrinėtojų argumentacijos nuoseklumas ir panašūs klausimai. Veikiau bandoma išsiaiškinti, kodėl ir kaip keitėsi šio įvykio vertinimas lietuvių istoriniame naratyve, kokios pasaulėžiūros paradigmos nulėmė šia tema rašiusių autorių nuostatas, kaip atminimą apie sukilimą, jo epizodus ar sukilėlius buvo bandoma instrumentalizuoti vykdant masių nacionalizaciją ar sovietizacijos procesus. Studijoje taip pat bandoma panagrinėti klausimą apie elito (politikų ir istorikų) santykį su praeitimi, taip pat jų propaguojamų interpretacijų poveikį visuomenei, nors istoriko galimybės šiuo atveju yra ribotos. Pripažįstama, kad mažai ką galima pasakyti apie komunikatyvinės atminties poveikį kultūrinei atminčiai, ypač kai kalbama apie senesnius laikus. Todėl norint atsakyti į studijos klausimus, laikomasi pozicijos, kad nėra teisingų ar neteisingų sukilimo interpretacijų. Būtent toks požiūris, autoriaus manymu, leidžia pateikti kiek galima objektyvesnę vienos ar kitos atminties vietos simbolinių reikšmių analizę.Reikšminiai žodžiai: Sukilimas, 1863-1864 (Lenkijos ir Lietuvos sukilimas; Sausio sukilimas; January Uprising); Atminties vieta; Atmintis; Interpretacijos; Istoriniai pasakojimai; Istorinis pasakojimas; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvos istorija; Simbolinė reikšmė; Sukilimas; Sukilimas, 1863-1864 (Lenkijos ir Lietuvos sukilimas; Sausio sukilimas; January Uprising); Historical narrative; Interpretations, historical narratives; Lithuania; Lituanian history; Place of Memory; Symbolic significance, memory; The 1863 - 1864 Uprising; The 1863 Uprising in Lithuania; Rusija (Russia).

ENThere are Lithuanian memory sites that preserved their symbolic meaning over a long time. However, it is hard to find another historical event as the January Uprising (1863–1864), the interpretation of which has changed so much in the Lithuanians’ historical narrative. Therefore, the development of this Uprising as the Lithuanian memory site can illustrate very clearly the changes in the Lithuanians’ historical narrative from the late 20th century to these days. The author of the study is less interested in the expansion of empirical knowledge about the January Uprising and its consequences, the consistency of researchers’ arguments and similar issues. He rather attempts to find out why and how the evaluation of this event changed in the Lithuanians’ historical narrative, what paradigms of the world outlook determined the views of authors who wrote on this topic, how an attempt was made to instrumentalise the memory about the Uprising, its episodes or rebels in the nationalisation of the masses or the sovietisation processes. The study is also an attempt to analyse the relation of the elite (politicians and historians) with the past, as well as the impact of interpretations advocated by them on the public, although the historian’s possibilities are limited in this case. It is acknowledged that little can be said about the impact of communicative memory on the cultural memory, especially with regard to more ancient times. Therefore, in order to answer the questions of the study, it is considered that there are no right or wrong interpretations of the Uprising. According to the authors, namely such an approach allows for providing the most impartial analysis of symbolic meanings attached to different memory sites.