Dėl vedinių su balsinėmis priesagomis morfonologinės struktūros

LTBalsių kaitą sinchroniniu požiūriu reikėtų vertinti kaip darinių struktūros komponentą ir ieškoti jos funkcinių sąsajų su kitais struktūriniais elementais. Balsių kaita – iš esmės veiksmažodinių vedinių ypatybė. Jų kamieno raiškai būdingas veiksmažodžio šaknies vokalizmo arba prozodinių elementų pasikeitimas. Akcentologai, pabrėždami šio reiškinio ryšį su prisijungusiais formantais, pastaruosius vadina mutageniniais, t.y. galinčiais sukelti pakitimų. Mutageninė formantų galia nevienoda. Tikimybė, ar pasikeis pamatinis kamienas, ar ne, priklauso nuo formantų pobūdžio. Tiriant vardažodžius su balsių kaita, paaiškėjo, kad dažniausiai šaknies balsis pakinta tada, kai vedinio darybos fomantu eina galūnė arba priebalsinė priesaga. Tačiau prie pamatinio kamieno prisijungus vardažodžio priesagai, turinčiai balsį, šaknies balsis pakinta itin retai. Galima manyti, kad balsių kaita tokiuose vediniuose reta dėl to, kad tarp vedinio ir pamatinio žodžio formalus skirtumas ir taip pakankamai aiškus, ir papildomos morfonologinės priemonės nebereikia. Taigi balsinės priesagos šiuo atžvilgiu nelaikytinos mutageninėmis morfemomis. Įvairiuose darybos tipuose pasitaikiusios išimtys gali būti analogijos, apibendrinimo tendencijos rezultatas. Tik priesagos –alas mutageninė galia yra didesnė, ir tai sietina su lietuvių kalboje vyraujančia morfonologine tendencija išlaikyti gretimų kamieno skiemenų vokalizmo dermę.Reikšminiai žodžiai: Morfologinė struktūra; Balsių kaita; Priesaginiai vediniai; Darybos formantai.

ENThis article examines root vowel alternation in the derivatives of vocalic (or beginning with vowels) suffixes. The derivatives of this morphonological structure are exceptions, since generally there is a difference between the vowels of the base stem and of the derivatives of inflectional formation or consonantal derivatives. After an analysis of the reasons for the abundance of these morphonologically marked derivatives represented only by the derivatives of the vocalic suffix -alas, a conclusion is drawn that this is a trend towards the unity of morphonological expression in the same derivational pattern, cf. danga, dangtis and apdangalas 'covering, lid, cover', apvalkas, valktis and apvalkalas 'casing, envelope, shell', etc. Other derivational types are represented by isolated sporadic cases preventing definitive conclusions about the function of their vowel alternation. [From the publication]