LTŠiame straipsnyje teoriniu lygmeniu remiantis užsienio valstybių praktika analizuojama ginčų dėl materialinės atsakomybės vieta darbo ginčų sistemoje, neteisminės šių ginčų nagrinėjimo tvarkos problematika. Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje pateikiamas ginčų dėl materialinės atsakomybės klasifikavimas pagal subjektus ir analizuojamas jų santykis su įstatyme įtvirtintomis darbo ginčų rūšimis. Antra dalis skiriama ginčų dėl materialinės atsakomybės taikytinai nagrinėjimo tvarkai. Naujajame Darbo kodekse darbo ginčų skirstymas pagal subjektyvųjį kriterijų (individualūs ir kolektyviniai) neapima visų ginčų, kylančių iš darbo teisinių santykių. Manytina, kad būtų tikslingiau darbo ginčus klasifikuoti pagal objektyvųjį kriterijų - į interesų ir teisės, neapsiriboti ginčo šalimis. Naujajame Darbo kodekse, įtvirtinus ne tik darbuotojo, bet ir darbdavio materialinę atsakomybę, visiškai nereglamentuojama ginčų dėl materialinės atsakomybės nagrinėjimo tvarka. Be to, Civilinio proceso kodekse šiai ginčų grupei netaikomi darbo bylų nagrinėjimo ypatumai. Įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatose, reglamentuojančiose individualių darbo ginčų nagrinėjimą, nenurodė, kad ginčai dėl materialinės atsakomybės nagrinėtini tiesiogiai teisme. Nors tokiu atveju turėtų būti taikoma bendroji taisyklė, pagal kurią šiems ginčams taikytina neteisminė individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau remiantis istoriniu, sisteminiu ir lyginamuoju teisės aiškinimo metodais darytina išvada, kad reikėtų įstatymiškai ginčus dėl materialinės atsakomybės priskirti prie tiesiogiai nagrinėtinų teisme.Reikšminiai žodžiai: Materialinė atsakomybė; Darbo ginčai; Material liability; Labour disputes.
ENThis article analysis the place of disputes concerning the material liability in industrial dispute system on a theoretical level and based on the practice of foreign countries, the topic of non-judicial procedures of such disputes. The article consists of two parts. The first part presents the classification of the disputes concerning the material liability under the subjects and analyzes their relation to the statutory industrial dispute types. The second part is allocated to the disputes concerning the material liability of the applicable hearing procedures. Distribution of industrial disputes in accordance with the subjective criterion (individual and collective) in new Labour Code does not include any disputes arising from the legal industrial relationship. Presumably, that it would be more appropriate to classify the industrial disputes in accordance with an objective criterion – of the interests and the law, and do not restrict to the party of issue. New Labour Code, after the establishment of material liability for not only the employee but also for the employer, does not completely regulate disputes concerning the hearing procedures on the material liability. In addition, the Code of Civil Procedure does not apply any hearing features of industrial dispute to this dispute group. In the provisions of Labour Code regulating the hearing of individual industrial disputes, the legislature of the Republic of Lithuania did not indicate that disputes concerning the material liability are to be heard directly in court. Although, in this case, it should be subject to the general rule according to which non-judicial hearing procedure of individual industrial disputes is applicable to these disputes, but on the basis of historical, systematic and comparative methods of law interpretation it follows that the disputes concerning the material liability should be statutory attributed to the ones directly heard by the court.