LTVykstant esminėms pastarųjų metų Lietuvos visuomenės transformacijoms, prasidėjusioms XX a. pabaigoje, iš esmės keičiasi ir šeima. Tarp ryškiausių šeimos pokyčių, prasidėjusių nuo XX a. dešimto dešimtmečio pradžios, galima paminėti šiuos: labai sumažėjo santuokų ir gimimų, santuokos ir pirmųjų vaikų gimdymas atidedamos vyresniam amžiui, gausėja porų, kurios gyvena santuokos neregistravusios, sparčiai gausėja nesantuokinių vaikų, didėja šeimų nestabilumas, silpsta ryšiai tarp kartų. Kaip šiuos ir kitus šeimos pokyčius vertina pati visuomenė? Tai išsiaiškinti yra vienas iš būdų suprasti, kiek toli yra pažengę šeimos transformacijos reiškiniai bei prognozuoti tolesnius šeimos instituto pokyčius. Siekiant tai suvokti, buvo vykdomas tarptautinis tyrimas „Gyventojų politikos vertinimas“. Šioje monografijoje publikuojami tik Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai. Pagrindinis dėmesys sutelktas į du raktinius šio tyrimo aspektus: 1) šeimos transformacijos reiškinių vertinimą – šeimos kaip instituto transformacijos požymių ir priežasčių, šeimos ir vaikų kaip vertybės, vyro ir moters vaidmenų šeimoje, lyčių tarpasmeninių santykių šeimoje bei pagyvenusių žmonių vaidmens šeimoje ir visuomenėje pokyčių vertinimą; 2) nuostatų ir lūkesčių dėl gyventojų politikos atsako vykstantiems pokyčiams vertinimą – paramos šeimai, auginančiai vaikus, politikos ir vyresnio amžiaus žmonių socialinės apsaugos tyrimą.Reikšminiai žodžiai: Demografija; Lyčių vaidmenys; Santuoka; Seimos politika; Senėjimas; Socialinė apsauga; Socialinė politika; Vaikai; Šeima; Šeimos politika; Aging; Children; Demography; Family; Family policy; Gender roles; Lithuania; Marriage; Social policy; Social protection.
ENIn the course of major recent transformations in the Lithuanian society, which started in the late 20th century, the family also changes fundamentally. The following changes can be listed among the most obvious family changes, having emerged at the start of the 1990s: the number of marriages and the birth rate reduced considerably, marriages and the birth of the first child take place at an older age, increasingly more couples live together without marriage registration, the number of children born for unmarried parents increases, instability of families grows, links between generations weaken. What does the society think about these and other family changes? The answer to this question is one of the ways to understand how far family transformation phenomena have advanced and predict further family changes. An international research “Evaluation of Population Policy” was carried out to this end. Only the results of the research conducted in Lithuania are published in this monograph. The main focus is placed on the following two key aspects of this research: 1) evaluation of family transformation phenomena – features of and causes for transformation of the family as an institute, as well as family and children as a value, roles of a man and a woman in the family, interpersonal gender relations in the family and the change of the role of the elderly in the family and society; 2) evaluation of approaches and expectations with regard to the response of the population policy to ongoing changes – the studies of the policy on support to families with children and social security of the elderly.