Joniškio šnektos priebalsinio kamieno daiktavardžių linksniavimas

LTStraipsnyje, remiantis natūraliosios morfologijos teorija, aptariamas šiaurinės vakarų aukštaičių šnektos – Joniškio šnektos – priebalsinio kamieno daiktavardžių linksniavimas. Apžvelgiant šnektos priebalsinio linksniavimo daiktavardžių paradigmas (kur reikia, nurodant linksnio išvestinės formos tipą, jos konstrukcinio ikonizmo laipsnį, žymėtumo/nežymėtumo statusą) bandoma paaiškinti priebalsinio kamieno fleksijos pakitimų sąlygas ir vidinius motyvus. Joniškio šnektoje, kaip ir kitose lietuvių kalbos tarmėse ir bendrinėje kalboje, priebalsinis kamienas – nestabili fleksinė klasė. Per tarpinį i kamieną jis laipsniškai pereina į stabiliąsias klases: priebalsinio kamieno moteriškosios giminės daiktavardžiai gauna stabiliųjų moteriškosios giminės Iā, ē kamienų gramatinių morfemų, o vyriškosios giminės daiktavardžiai – stabiliųjų (i)IY, Y fleksinių klasių morfologinių kategorijų žymiklių. Gerėliau išlaikyta tik kalbamųjų šnektos daiktavardžių vienaskaitos vardininko ir daugiskaitos kilmininko priebalsinė fleksija. Daiktavardžių sæsuo ir vÀnduo dar pasitaiko sutrumpėjusios priebalsinės vienaskaitos kilmininko formos. Moteriškosios giminės daiktavardžiai dOktË., sæsuo turi iš Iā, ē kamienų perimtą vienaskaitos naudininko ir įnagininko fleksiją. Vyriškosios giminės daiktavardžiai (išskyrus žodžius akmuo, ðOÛa) linkę pereiti į (i)IY kamieną, bet linksniuojami kone kiekvienas savaip. Be ið (i)IY-kamieno perimtos vienaskaitos naudininko ir įnagininko fleksijos, visi jie, išskyrus jau minėtus daiktavardžius, turi dar (i)IY-kamienę vienaskaitos kilmininko formą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Šnekta; Joniškio šnekta; Daiktavardis; Priebalsiniai kamienai; Natūralioji morfologija; Fleksija; Paradigma; Kamiengaliai; Fleksinės klasės; Linksniavimo paradigma.

ENBased on the natural morphology theory, this article discusses the declension of the consonantal stem nouns in the subdialect of Joniškis, which belongs to the North-Western Aukštaitian dialect. Through the analysis of paradigms of the consonantal declension nouns (indicating where necessary the type of derivative form of the case, the degree of its structural iconism and signification status), the conditions and inner motives of the consonantal stem flexion change are explained. In the subdialect of Joniškis, as in other Lithuanian subdialects and standard language, the consonantal stem constitutes an unstable inflectional category. Via the transitional i stem it gradually overpasses to the stable categories: the female gender consonantal stem nouns adopt the grammatical morphemes of the female gender stable stems lā, ē and male gender nouns -the stable signifiers of the inflectional categories of the morphological denominations (i) IY, Y. Only the consonantal inflexion of the noun plural genitive and singular nominative in the spoken language is better preserved. The abbreviated consonantal forms of the singular genitive occur in the nouns sæsuo and vÁnduo. The female gender nouns dOktË, and sæsuo have the singular dative and ablative inflexion adopted from the stems lā, ē. The male gender nouns (except words akmuo and ðOÛa) tend to move to the stem (i)IY, but are declined differently. Besides the singular dative and ablative inflexion adopted from the stem ið (i)IY, all nouns, except the nouns mentioned above, have the singular genitive (i)IY stem.